Dinamiška, nuolat besimokanti, užtikrinanti lygias teises ir galimybes visiems – tokią darbo rinkos ateitį piešia ekspertai. Darbdaviai konkuruos dėl dirbtinio intelekto, tvarumo, duomenų saugumo specialistų, finansinių technologijų ar robotikos talentų. Darbuotojams prisitaikymas prie karjeros pokyčių taps įprasta užduotimi, nes per artimiausius metus pasikeis daugybė įgūdžių, reikalingų įvairiose darbo pozicijose.
Užimtumo tarnyba pakvietė verslo ir viešojo sektoriaus atstovus į konferenciją, kurioje daug dėmesio skirta aktualiai informacijai apie įgūdžius, būtinus karjeros pokyčiams, švietimo sistemų transformaciją, amžėjimo ir technologijų pažangos keliamus iššūkius, naujausias talentų medžioklės tendencijas.
„Dabar kalbame apie visų darbo rinkos dalyvių atsparumą kaip gebėjimą prisitaikyti. Naujos technologijos palengvina darbą, kuria lankstesnes sąlygas, bet kartu ir augina besimokančios visuomenės poreikį. Karjeros planavimas nebesiejamas tik su jaunimu, nes pokyčius bet kuriame gyvenimo etape sutinkame mes visi“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Duris atveriančių regioninių karjeros centrų specialistai jau pajuto visuomenės susidomėjimą permainomis darbo rinkoje. Šiemet iki spalio karjeros konsultantai suteikė 4,7 tūkst. konsultacijų grupėms, iš jų – 1,2 tūkst. dar besimokantiems vidurinio ugdymo įstaigose. Individualiai konsultavosi dar daugiau – „Karjero“ specialistai padėjo 21,7 tūkst. darbingo amžiaus šalies gyventojų ir 3,1 tūkst. moksleivių.
Kasmet prie gyventojų karjeros pokyčių aktyviau prisideda ir darbdaviai: šiemet jie net 950 kartų sutiko priimti moksleivius, darbo ieškančius ar persikvalifikavimu besidominčius žmones savo įmonėse ar organizacijose. Sudaryta 115 naujų darbo sutarčių.
Labiausiai šalies gyventojus dominančios veiklos sritys – inžinerija, energetika, gamyba, statutinės įstaigos, paslaugos, kultūra, viešasis administravimas, informacinės technologijos, gyvybės mokslai, aplinkos apsauga.
„Ugdyti talentus galime bet kuriame amžiuje, tereikia tik parodyti naują kryptį, kuria eis pats žmogus. Net ir dirbtinis intelektas niekada nepakeis darbuotojų, galbūt tik perims dalį jo atliekamų rutininių funkcijų. Kritinis mąstymas, empatija, bendradarbiavimo komandoje įgūdžiai visada išliks kiekvieno žmogaus profesionalumo garantija“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos direktorė.
Darbdavių atstovai vieningai sutaria, kad ir talentų pritraukimas įgauna naujas formas: bendravimas su būsimais darbuotojais prasideda jau mokyklose, renginiuose, studentams siūlomos apmokamos stažuotės ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ar karjeros galimybių toje pačioje organizacijoje užtikrinimas.
Dėmesio reikalauja ir gyventojų amžėjimas, kuris tiesiogiai siejasi su ryškėjančiomis tendencijomis darbo rinkoje – senstant darbingo amžiaus populiacijai, vyresnė darosi ir darbo jėga. Valstybės institucijos turi dirbti kartu, kad užtikrintų galimybes nuolat atnaujinti įgūdžius vyresniems darbuotojams, darbdaviai – užtikrinti lankstesnes darbo sąlygas, o patys žmonės – suprasti, kad jų indėlis į šalies ekonomikos vystymąsi nesumažėja senstant.
Anot I. Balnanosienės, dalijimasis idėjomis ir gerąja patirtimi sudėlioja tris prioritetus: „Minkštųjų įgūdžių stiprinimas, bendradarbiavimas ir iš to formuojama sinergija. Visi esame labai skirtingi ir dėl to reikalingi, tačiau svarbu ne tik tapti specialistu, bet ir juo išlikti: nuolat mokytis, prisitaikyti prie pokyčių.“
Konferencijoje dalyvavo VU socialinės politikos katedros docentė Dr. Rūta Brazienė, „FastTrack“ įmonės vadovas Kristijonas Pajėda, Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė Giedrė Valaitienė. Apie talentų medžioklę tuštėjančiuose darbo rinkos plotuose pasakojo „Teltonika Networks“, „Ignitis“ ir Kalėjimų tarnybos atstovai.
Užimtumo tarnybos inf.