Lapkričio situacija darbo rinkoje rodo sugrįžimą prie įprastų svyravimų ir tendencijų: besiregistruojančių klientų srautas mažėja dėl kai kuriuose versluose suaktyvėjusios veiklos prieškalėdiniu laikotarpiu.

Į Užimtumo tarnybą lapkritį kreipėsi 21,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,4 tūkst. (6,2 proc.) mažiau nei spalį ir 3,9 tūkst. (15,2 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pagal paskutinės darbovietės pagrindinės veiklos rūšį, daugiausiai  besikreipusių – iš apdirbamosios gamybos (11,1 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (10,8 proc.) įmonių. Iš statybos sektoriaus registruota 8,2 proc. asmenų.

Šiemet registruoto nedarbo pikas buvo pasiektas vasario 1 d., ir šis rodiklis iki gruodžio nuosekliai mažėjo nuo 16,4 proc. iki 10,1 proc.  Atitinkamai darbo neturinčių asmenų skaičius kito nuo 277 tūkst. iki 175,9 tūkst. Šiuo laikotarpiu labiausiai sumažėjo jaunimo nedarbas: 10,6 proc. punkto 16-24 metų ir 8,3 proc. punkto 16-29 metų grupėje.

„Tikėtina, kad Užimtumo tarnybos klientų skaičius ateityje ir toliau mažės, tačiau šis procesas vyks lėčiau. Žiemos sezonui būdinga mažesnė laisvų darbo vietų pasiūla, o atsinaujinusi pandemijos rizika ir taikomos jos suvaldymo priemonės mažins darbo rinkos augimo perspektyvas“,  – tvirtino Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Nedarbo mažėjimo tempui įtakos turės ir pandemijos koreguoti darbo ieškančiųjų lūkesčiai – atidžiau svarstomi darbo pasiūlymai, išryškėjusi darbdavio vertės pasiūlymų svarba. Darbdaviams susiduriant su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, daugiau dėmesio teks skirti kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo programoms.

Praėjusį mėnesį registruotas nedarbas mažėjo beveik visose šalies savivaldybėse, dviejose augo ir vienoje – nepakito. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Biržų rajono (1,5 proc. punkto) ir Panevėžio miesto bei rajono (po 1,2 proc. punkto) savivaldybėse. Augimas fiksuotas Neringos (0,3 proc. punkto) ir Pakruojo rajono (0,2 proc. punkto) savivaldybėse

Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų gruodžio 1 d. neturi darbo Lazdijų (19,8 proc.), Ignalinos (18,1 proc.) ir Zarasų (16,5 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas –  Klaipėdos rajone (5,4 proc.) ir Neringoje (6,6 proc.).

Iš didžiausių šalies miestų geriausia situacija darbo rinkoje buvo Šiauliuose – čia registruotas nedarbas siekė 7,5 proc., prasčiausia  Kaune – 10,8 proc. Registruotas nedarbas lapkritį mažėjo visuose didžiuosiuose miestuose, daugiausiai – Panevėžyje (1,2 proc. punkto) ir Kaune (1,1 proc. punkto).

Didžiausias nedarbas – įsisenėjęs reiškinys Lazdijų rajono savivaldybėje. Čia kas penktas darbingo amžiaus gyventojas nedirba (19,8 proc.). Nedirbančių moterų ir vyrų skaičius vėlgi didžiausias Lazdijuose – atitinkamai  18,6 proc. ir 20,9 proc. Šioje savivaldybėje daugiausiai registruota šalyje nedirbančio jaunimo iki 29 metų (10,7 proc.) ir vyresnių nei 50 metų žmonių (24,4 proc.).

Be Lazdijų rajono, aukštu moterų nedarbu išsiskiria Ignalina (17 proc.) ir Kalvarija (16,9 proc.). Žemiausias moterų nedarbas fiksuotas Birštono (5,6 proc.), Klaipėdos rajono (6,5 proc.) ir Neringos (7,4 proc.) savivaldybėse. Darbo neturinčių vyrų daugiausiai vėlgi Ignalinoje (19 proc.) ir Zarasuose (17,4 proc.). Mažiausiai – Klaipėdos rajone (4,4 proc.) ir Neringoje (6 proc.).

Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo, be Lazdijų, fiksuota Kauno (10,1 proc.), Vilniaus (9,8 proc.) bei Klaipėdos (9,5 proc.) miestų savivaldybėse. Mažiausiai – Skuodo (3,2 proc.) ir Varėnos rajonuose (3,3 proc.) bei Pagėgiuose (3,5 proc.).

Didžiausias vyresnių nei 50 metų žmonių nedarbas, kaip ir Lazdijuose, buvo Ignalinos (23,3 proc.) rajone. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos (6,5 proc.) ir Kretingos (8,2 proc.) rajonuose bei  Birštone (8,6 proc.).

Išsamiau naujausioje apžvalgoje: „Lietuvos darbo rinka 2021 m. lapkritis

Užimtumo tarnybos inf.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: