„Kai sugalvojau imtis šio verslo, turėjau gana aiškią viziją, kokia tai bus parduotuvė. Įrengiau žaidimų vietą vaikams, kad mamos ramiai galėtų rinktis drabužius. Taip pat stengiuosi bendrauti su klientais, jiems patarti.
Studijų metais esu dirbusi Kauno „Akropolyje“, keliose žinomose parduotuvėse. Teko mokytis ne tik pardavimo, bet ir bendravimo su klientais. Todėl tai taikau ir dabartiniame savo darbe. Galbūt tai ir lėmė, kad man pavyko“, - sakė K.Volkova.
Nors Jonavoje – nemažai dėvėtų drabužių parduotuvių, tačiau K.Volkova ėmėsi konkuruoti ne kainomis, o dėmesiu klientams bei drabužių kokybe.
„Kai sugalvojau šį verslą, labai tikėjau, kad man pasiseks. Gal todėl, kad turėjau aiškią viziją. Labai padėjo vyras Andrius. Be jo nieko nebūtų buvę. Sau darbo vietą susikurti sugalvojau gimus vaikeliui. Pamaniau, kad nieko nėra geriau, nei dirbti pačiai sau“, - sakė verslininkė.
Patirties prekiaujant dėvėtais drabužiais moteris neturėjo, tačiau turėjo pažįstamų, kurie užsiima tokia pačia veikla.
Viena iš sunkiausių užduočių pradedant darbą – nuspręsti, kiek kilogramų drabužių pirkti atidarant parduotuvę.
„Pirkau 500 kilogramų. Beje, perku geresnės kokybės drabužius, daugiausiai – moterims ir vaikams. Maniau, kad tų 500 kilogramų užteks. Kai pakabinome juos, pasirodė, jog tai – labai mažai“, - pasakojo K.Volkova.
Dabar, kai parduotuvės lentynos jau užpildytos, per mėnesį K.Volkova perka „tik“ apie 300 kilogramų dėvėtų drabužių.
Chemikų gatvės 6 namo pirmame aukšte įsikūrusi parduotuvė, sako Kristina, jau tampa populiari.
„Iš karto, kai tik pradėjome, buvo tuščia. O dabar žmonių jau ateina, daug jų – nuolatinių klientų. Geriausia reklama, matyt, yra iš lūpų į lūpas“, - sakė K.Volkova.
Pasak pašnekovės, dėvėtų drabužių parduotuvės turėtų išlikti nepriklausomai nuo ekonominės situacijos.
„Žmonės čia ateina nebūtinai todėl, kad negali sau leisti įsigyti naujo drabužio. Greičiau jau todėl, kad dėvėtų drabužių parduotuvėje galima rasti originalių drabužių, kokių nėra naujų drabužių parduotuvėse“, - sakė K.Volkova.
