Šią savaitę Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) paskelbus apie tai, jog Jonavos rajone metus laiko smulkieji ūkininkai negalės auginti nė vienos kiaulės, toks sprendimas papiktino ne tik pačius kiaulių augintojus.

Savo ruožtu į veterinarus žada kreiptis ir politikai, o tarybos narys Remigijus Osauskas teigia, kad taikomos priemonės – gerokai per griežtos.

„Teikiu asmeninį prašymą VMVT vadovams dar kartą įvertinti situaciją rajone ir keisti priimtus nutarimus“, - trečiadienį socialiniame tinkle rašė R.Osauskas.

Priemonės – per griežtos?

Pasak R.Osausko, kai pirmieji kiaulių maro atvejai prieš kelis metus buvo užfiksuoti didžiuosiuose ūkiuose, tuomet VMVT tarnyba apsiribojo tik to konkretaus ūkio kiaulių priverstiniu skerdimu.

„Kitų ūkių, tiek stambių, tiek pavienių augintojų, nelietė. Dabar, užfiksavus kiaulių maro atvejį mažame ūkyje Žeimiuose, kur buvo laikomos 2 kiaulės, – nukenčia viso rajono smulkieji ūkiai. Kodėl neliečiami stambieji kiaulių ūkiai?

Veterinarijos tarnybos argumentas, esą didieji ūkiai laikosi aukštų biosaugos reikalavimų, todėl ten tikimybė užsikrėsti kiaulių maro virusu - minimali. Tikrai nesitiki, kad mažieji ūkiai visi be išimties tokie beviltiški – nesinaudoja dezinfekciniais kilimėliais ar kitomis saugos priemonėmis. Jei yra užfiksuotų atvejų, kad kiaulių augintojas nesilaikė saugos reikalavimų, buvo įspėtas ar nubaustas, tuomet suprantama. Bet visus statyti į „tą pačią eilę“, nelogiška.

Tie, kas nėra bausti ar įspėti dėl biosaugos reikalavimų pažeidimų, manau, neturėtų nukentėti, kaip ir didieji kiaulių kompleksai", - teigė R.Osauskas.

Jonavos rajonas nėra išimtis

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas tvirtina, kad Jonavos rajonas nėra jokia išimtis.

Lietuvoje buferinė zona nustatyta dar 2013 metais, o nuo 2014 metų tokia praktika taikoma šalies savivaldybėse.

2015 m. nustačius 11 AKM protrūkių kiaulių laikymo vietose, Trakų rajono savivaldybėje buvo praplėsta buferinė zona įtraukiant Varėnos rajono ir Trakų rajono savivaldybes ir nurodyta kiaulių laikytojams, laikantiems ne daugiau kaip 100 vnt. kiaulių, jas paskersti savo reikmėms arba VMVT patvirtintoje skerdykloje. Taip pat laikytojai įsipareigojo neauginti kiaulių ir šiose savivaldybėse nesteigti naujų kiaulių laikymo vietų.

2016 m. rugpjūčio 12 d. buferinė zona buvo išplėsta įtraukiant ne tik Jonavos rajono savivaldybę, bet ir Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Elektrėnų savivaldybes. Šiose vietovėse laikytojai laikantys iki 100 kiaulių turės pasiskersti visas laikomas kiaules.

„Sprendimą dėl buferinės zonos išplėtimo priima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas grėsmes AKM išplitimui  į stambias kiaulių laikymo vietas“, - „Jonavos žinioms“ sakė P.Bušauskas.

Ūkininkai į tarnybą galės kreiptis po metų

Nuo rugsėjo 25-osios dienos visame Jonavos rajone, smulkiuose ūkiuose ar pas pavienius augintojus negalės būti laikoma nė viena kiaulė, o esamos kiaulės privalo būti paskerstos.

Tai – viena iš saugos priemonių stabdant afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą. Jonavos rajone, smulkiame ūkyje Žeimių seniūnijoje AKM užfiksuotas rugpjūčio pradžioje.

Nutarimas, kurį patvirtino ir Žemės ūkio ministerija, negalios didiesiems kiaulių ūkiams, nes jie laikosi biosaugos reikalavimų, o AKM plinta iš smulkių ūkių.

„Atsižvelgiant į praėjusių ir šių metų AKM situaciją bei nustatytų AKM židinių skaičių šalyje, taip pat į tai, kad AKM židiniai nustatomi smulkiose kiaulių laikymo vietose, kuriose laikytojai nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų, toks sprendimas yra vienintelė išeitis bandant užkirsti AKM viruso plitimą šalyje.

Ne visi kiaulių laikytojai supranta biologinio saugumo reikalavimų tikslingumą ir naudą, tad daugelyje kiaulių laikymo vietų reikalavimų laikymasis yra tiesiog imituojamas, realiai nesinaudojant visomis priemonėmis.

Kiaulių laikytojai patys turi būti suinteresuoti laikytis biologinio saugumo reikalavimų, įvertinti ir  siekti išvengti padarinių, kuriuos sukelia ši liga“, - sakė P.Bušauskas.

Laikytojai priverstinai pasiskerdę kiaules gaus kompensacijas už patirtus nuostolius.

Praėjus metų terminui laikytojas gali kreiptis į teritorinę VMVT tarnybą su laisvos formos prašymu dėl naujos kiaulių laikymo vietose steigimo.

„VMVT specialistams nuvykus į būsimą kiaulių laikymo vietą ir įvertinus ją bei pripažinus, kad joje visiškai įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimai, bus leidžiama auginti kiaules.

Laikytojas taip pat privalės pasirašyti pasižadėjimą dėl biologinio saugumo reikalavimų laikymosi kiaulių laikymo vietoje“, - kalbėjo P.Bušauskas. 

pixabay.com nuotr.