Šių metų antrąjį ketvirtį valdžios sektoriaus (VS) išlaidos augo sparčiau nei pajamos, o tai lėmė VS balanso* pablogėjimą 0,6 proc. punkto – iki –1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)**. Pajamų augimui ir toliau nepasivejant išlaidų didėjimo, numatoma, kad deficitas ir toliau šiek tiek didės. VS skola antrąjį ketvirtį laikinai sumažėjo iki 37,4 proc. BVP. 

Komentuoja Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus stažuotoja Izidė Marcinkutė

2024 m. antrąjį ketvirtį VS išlaidų augimo tempas pralenkė pajamų augimo tempą beveik 8 proc. punktais, todėl per ketvirtį VS balanso ir BVP santykis pablogėjo 0,6 proc. punkto – iki –1,2 proc. BVP. VS pajamos per metus padidėjo apie 8, o išlaidos – apie 16 proc. (žr. 1 ir 2 pav.). Beveik pusę VS pajamų augimo sudarė pajamos, gautos iš netiesioginių mokesčių, prie jų augimo daugiausia prisidėjo šeštadaliu per metus padidėjusios pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tačiau truputį lėčiau augo pajamos iš akcizų. Pajamų ir turto mokesčių surinkimo tempas antrąjį ketvirtį taip pat didėjo – daugiau nei dešimtadaliu išaugo pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), bet pajamos iš pelno mokesčio buvo šiek tiek mažesnės nei prieš metus. VS išlaidų šoktelėjimą labiausiai skatino padidėjusios darbuotojų atlygio išlaidos, taip pat didesni palūkanų mokėjimai ir socialinės išmokos. Darbo užmokesčio fondo augimą daugiausia spartino didesnis švietimo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis.

Tikėtina, kad trečiąjį ketvirtį VS balanso ir BVP santykis dar labiau pablogėjo, nes VS išlaidos toliau didėjo sparčiau nei pajamos. Valstybės duomenų agentūros skelbiami mėnesiniai centrinės valdžios (CV) duomenys ir sudaryti Lietuvos banko įverčiai rodo, kad VS pajamos 2024 m. trečiąjį ketvirtį augo lėčiau nei šių metų ankstesniais ketvirčiais. Iš mėnesinių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų galima numatyti, kad daugiausiai prie lėtesnio VS pajamų augimo prisidėjo sulėtėjęs pajamų iš PVM surinkimas, tačiau pajamos iš GPM ir pelno mokesčio augo šiek tiek sparčiau. Remiantis mėnesiniais „Sodros“ duomenimis, galima daryti prielaidą, kad palanki padėtis darbo rinkoje ir vis dar sparčiai didėjantis darbo užmokestis toliau skatina ir socialinių įmokų augimą (žr. 5 pav.). Remiantis mėnesiniais CV ir „Sodros“ duomenimis, prognozuojama, kad daugiausia dėl socialinių išmokų, dotacijų ir kitų išlaidų augimo liepos ir rugpjūčio mėnesiais (žr. 6 pav.) trečiąjį ketvirtį VS išlaidos turėjo augti maždaug šeštadaliu. Atsižvelgiant į ankstesnę VS pajamų ir išlaidų raidą, pateiktą informaciją ir faktinius duomenis, prognozuojamas VS balanso ir BVP santykis 2024 m. trečiąjį ketvirtį turėjo sudaryti apie –1,8 proc. (žr. 3 pav.).

Dėl neigiamo grynojo skolinimosi 2024 m. antrąjį ketvirtį VS skolos ir BVP santykis susitraukė iki 37,4 proc. BVP, tačiau trečiąjį ketvirtį, daugiausia dėl išplatintos 1 mlrd. Eur obligacijų emisijos, šis santykis vėl padidėjo 1,2 proc. punkto – iki 38,6 proc. Remiantis Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika, šių metų antrąjį ketvirtį grąžinta suma buvo beveik 3 kartus didesnė nei pasiskolinta suma (atitinkamai 1,7 mlrd. ir 561 mln. Eur), o tai nulėmė VS skolos ir BVP santykio sumažėjimą 1,7 proc. punkto. Nepaisant to, liepos ir rugpjūčio mėnesių duomenys rodo, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį dėl išplatintos euroobligacijų emisijos galima numatyti teigiamą grynąjį skolinimąsi, kuris vėl padidins VS skolos ir BVP santykį (žr. 4 pav.).

* VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.

** BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.

Ekonomikos analizė ir prognozės,
BVP