Pirmadienio vakarą virš akcinės bendrovės “Achema” nusidriekė vadinamoji “lapės uodega” - pakibo oranžinis dūmų debesis ir padidėjo azoto oksidų išmetimas į aplinką.
Kaip informavo “Achema”, pirmadienio vakarą pagal darbų grafiką buvo leidžiamas vienas iš 9 UKL azoto rūgšties gamybos agregatų.
“Leidimo metu pastebėtas trumpalaikis technologinių procesų sutrikimas, kurio pasekoje ir buvo galima pastebėti azoto dioksido (kurie ir duoda spalvą) dūmus”, - sakė įmonės atstovė spaudai Janina Sabaitė Melnikovienė.
-Ar apie padidėjusius išmetimus įmonė informuoja savivaldybę, aplinkosaugininkus? Jei taip, ar ta informacija buvo pateikta vakar? Kas fiksuoja visus šiuos išmetimus, kad jie neviršytų normų? Prietaisai? Kokie ir kur jie yra? Kam jų duomenys perduodami? Ar įmonė negalvoja apie visuomenės informavimo sistemą, tarkim, trumposiomis žinutėmis, kaip ir buvo ne kartą kalbėta? - "Jonavos žinios" paklausė J.Sabaitės Melnikovienės.
- Taršos koncentracija neviršijo norminių ribų pagal TIPK leidime nustatytus reikalavimus. „Achemos“ laboratorinės kontrolės centras atliko oro matavimus ir vėlesnę kontrolę tiek gamyklos teritorijoje, tiek sanitarinėje zonoje. Nukrypimų nuo normų neužfiksuota.
Visi bendrovėje atliekami darbai ir aplinkosauginiai matavimai bei stebėsena yra detaliai dokumentuojami, fiksuojami, registruojami ir audituojami remiantis ES direktyvomis. Bendrovs priežiūrą atlieką ir ataskaitas teikia remiantis teisės aktų nustatytais reikalavimais.
Apie visus nukrypimus nuo normų ar incidentus bendrovė iškart informuoja tiek vietos savivaldybę, tiek RAAD (Regioninį aplinkos apsaugos departamentą). RAAD atstovai nuolat inspektuoja ir tikrina AB „Achema“ dėl aplinkosauginės situacijos, kuri pastaraisiais metais, lyginant su 20, 30 metų atgal yra pasikeitus kone kelias dešimtis kartų į geresniąją pusę.
Tai sąlygoja ir nuolatinės, apie 30-40 mln. eurų kasmet, investicijos į technologijas ir įrangą tam, kad pastoviai gerėtų aplinkosauginiai kriterijai ir energijos suvartojimo efektyvumas, tiek Lietuvos prisiimtos kone pačios griežčiausios aplinkosauginės normos. Lyginant AB „Achemos“ veiklą su panašiomis gamyklomis Lenkijoje, Prancūzijoje, pastebėta, kad ten taikomi keliskart mažesni aplinkosaugos reikalavimai.
„Achemoje“ veikia Laboratorinės kontrolės centras, kuriam vadovauja mokslų daktaras Marius Brazlauskas. Tam, kad bendrovė galėtų nuolat vykdyti tiek aplinkosauginę stebėseną, tiek produktų kokybės kontrolę, dirba per 70 inžinierių, specialistų ir laborantų, atliekančių tiek gamybos, tiek aplinkos, tiek ventiliacijos ir pan. kontrolę. Taip pat veikia 14 skirtingų laboratorijų (Oro tyrimų laboratorija, Nuotekų kontrolės laboratorija, Žaliavų kontrolės laboratorija ir kt.), kurių dėka užtikrinama aukšta tiek gamybos, tiek produktų, tiek aplinkosauginė veiklos kontrolė ir kokybė.
-Maždaug prieš savaitę jūsų įmonės darbuotojai pasakojo, kad taip vieną vakarą taip pat buvo padidėję išmetimai, mat nuo 22 val. "Achemoje" vyko tam tikri gamybiniai procesai. Ar galite paneigti, kad tokie gamybiniai procesai, po kurių padidėja taršos išmetimai į aplinką, sąmoningai vykdomi tamsiu paros metu todėl, kad nei savivaldybė, nei gyventojai nežinotų apie padidėjusią taršą?
-AB „Achema“ darbas vyksta nepertraukiamu režimu, 365 dienas per metus, 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Visi darbai - tiek gamybiniai, tiek techniniai, tiek remonto vyksta pagal iš anksto sudėliotus grafikus. Dabar, pavyzdžiui, prieš paleidžiant naują cechą, bandymai vyksta ir dieną ir naktį, nes tikrinama kiekviena sudedamoji dalis.
M.Kertenio nuotr.
