Šių metų sausio mėnesį buvo skelbta, kad tuometinė Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rasa Raicevičienė ir šio skyriaus vyr. specialistė Alina Lukauskienė bei Jonavos visuomenės sveikatos biuro direktorė Ina Osauskienė lankėsi Karmėlavoje esančioje ugdymo įstaigoje, kurioje taikomas bandomasis mokinių aptarnavimo modelis pagal švediško stalo principą. Apsilankymo tikslas – išsamiau susipažinti su bandomuoju projektu, taikomu kaimyniniame mieste.
Vakar, gegužės 21 dieną, meras Mindaugas Sinkevičius pradėjo diskusiją apie galimybę vienoje iš Jonavos įstaigų, priešmokyklinukų ir / ar pradinukų maitinimą organizuoti pagal minėtą principą. Apie tai paskelbė socialiniame tinkle bei sulaukė nemenko palaikymo iš jonaviečių. Tokiam aptarnavimo modeliui, kai vaikai patys įsideda maisto, miestiečiai pritaria.
„Svarstėm tokią galimybę – ar nereiktų Jonavoje, atrinkus ugdymo įstaigą, eksperimentiniu būdu mokinių maitinimą organizuoti švediško stalo principu. Tačiau kyla nemažai klausimų. Ar mokiniai, pajutę „laisvę“ ir prisikrovę pilnas lėkštes maisto jo nesuvalgys ir teks išmest? Kitas svarbus aspektas, ar tiems mokiniams, kurie jau turi antsvorio, tai nebus „meškos paslauga“? Yra paskaičiuota, kiek maistinių medžiagų turi gauti augantis organizmas, o kai maisto dedasi patys vaikai, kaip sukontroliuosim, kas kiek suvalgo? Nevalgus vaikas nevalgys, turintis antsvorio – persivalgys. Trečia – labai tikėtina, kad pirmais mėnesiais, galimai nesuvalgyto maisto ir jo išmetimo kiekiai padaugėtų.
Turim galvoti ne tik apie pasirinkimo laisvę, bet ir apie tai, koks yra vaikų maitinimo pagrindas – kad vaikas būtų tik pamaitintas, ar kad jis gautų kokybišką, ekologišką, šviežią produkciją ir maisto tiek, kiek jo reikia“, - vykusio pasitarimo svarstymais dalinosi meras Mindaugas Sinkevičius.
Teigiama, kad pritaikius švediško stalo maitinimo principą, patiems mažiausiems mokinukams maisto įsidėti padėtų auklėtojos.
„Tos kontrolės reiktų ir mūsų atveju, jei mes nuspręstume diegti naujovę. Manau, prieš priimant sprendimą, atsiklausime mokyklų bendruomenių – tėvų, mokytojų, vaikų. Gal atsiras Jonavos rajono ugdymo įstaiga, kuri pareikš, kad nori išbandyti šią naujovę ir yra pasiruošę ją išbandyti. Bet jei nuspręsim eksperimentuoti, tikiu, kad bus įvairių rezultatų – bus ir patenkintų, ir nelabai.
Bet pirma - kviesim mokyklas, kurios sutiks ar pačios norės išbandyti naują mokinių maitinimo modelį. Tai nebus masinis reiškinys Jonavoje, tik pavienėse mokyklose. Jei eksperimentas nepavyks, visada turėsim galimybę grįžti prie porcijinio maitinimo. Todėl reikia viską išdiskutuoti, nenoriu lėkti strimgalviais, o priimtas sprendimas paaiškės šią vasarą, o jei startuosim, tai naujovė bus jau šį rudenį“,- sako M.Sinkevičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai aplankė 3 mūsų šalies ugdymo įstaigas, kuriose, tobulinant vaikų maitinimą, maistas pradėtas tiekti švediško stalo principu. Ekspertai, įvertinę šiuos pilotinius projektus ir užfiksavę teigiamus rezultatus, nusprendė, jog būtų tikslinga tai pasiūlyti daryti ir kitoms mokykloms. Tad ministerijoje pradedamos rengti specialios rekomendacijos, kaip būtų galima mokykloms tobulinti vaikų maitinimą, įvedant švediško stalo ypatumus.
Planuojama, kad tokios rekomendacijos turėtų būti parengtos iki šių metų pabaigos ir pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Tai būtų pasiūlymai, dėl kurių ugdymo įstaigos galėtų laisvai apsispręsti – nori jos to ar nenori.
Švediškas stalas – tai maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Taip siekiama geriau patenkinti vaikų skonio poreikius, padidinti sveikatai palankaus maisto, ypač daržovių ir vaisių, vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą.
