Jonavos miesto gyventojai ir svečiai negali nepastebėti Jonavos krašto modernizavimo. Tačiau vargu ar Jonavos miestas taip atrodytų dabar, jei daugybė projektų būtų negavę ES finansinės paramos.
Kaip teigia Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, jei ne ES parama, Jonava turėtų apžėlusią Neries pakrantę, neturėtų dviračių takų, Joninių slėnio, naujų nakvynės namų, socialinio būsto plėtros, apšiltintų pastatų, atnaujintų darželių ir viešosios infrastruktūros elementų. Su ES finansine pagalba Jonavos rajono įmonės atsinaujino įrengimus, kėlė darbuotojų kvalifikaciją, ūkiai plėtėsi, pirko techniką. Pasak M. Sinkevičiaus, ES naudą net ir norint būtų sunku nuginčyti.
Kalbėdamas apie Jonavos rajonui skirtą ES finansinę paramą, buvęs Jonavos meras teigia, kad svarbiausi yra tie projektai, kurie yra itin brangūs ir negalėjo būti įgyvendinti be ES paramos. Taip pat projektai, kurie leido mažinti jonaviečių išlaidas.
„Svarbiausi projektai tie, kuriais pereita prie biokuro naudojimo šilumai gaminti, vandentvarkos projektai, daugiabučių atnaujinimas, centrinių miesto gatvių atnaujinimas (Kauno, Sodų, Klaipėdos, Vilniaus, Taikos), Joninių slėnio įrengimas kartu su slidinėjimo trasa. Šiaip, kiekvienas projektas buvo svarbus ir reikalingas“,- pasakojo M.Sinkevičius.
Akivaizdu, kad ES finansinė parama jau daugybę metų prisideda prie Jonavos ir visos Lietuvos projektų, o finansinės paramos sumos gerokai peržengia ir šešiaženkles sumas.
Lietuvos finansų ministerija skelbia, kad vien tik 2007-2013 m. laikotarpiu, Jonavos rajone, įgyvendinta 132 projektai, kurių bendra vertė - daugiau kaip 101 mln. Eurų. Šiems projektams įgyvendinti išmokėta 62,7 mln. eurų ES lėšų.
„2014-2020 metų finansavimo periodas į Jonavos kraštą atneš dar 15 mln. eurų investicijų. Manau, kad rajone veikiančios įmonės gavo ne mažiau, nei savivaldybės administracija. Vertinant, kad net daugiabučių renovacijos parama dalinai dengiama ES lėšomis, o dalį prideda butų savininkai, manau, iki 2020 m. Jonavos rajono savivaldybėje bus įgyvendinta projektų už 100 mln. eurų“, - sakė M. Sinkevičius.
Nors viešajame diskurse galima išgirsti kalbų apie tai , kad nuo 2020 metų ne tik Jonavos miestas, bet ir visa Lietuva, turės išgyventi be ES lėšų, ūkio ministras abejoja, kad finansinė parama bus visiškai nutraukta. Jis tikina, kad parama bus, tačiau kur kas mažesnė. Ir tam, teigia M. Sinkevičius, reikia ruoštis.
„Ypač mažės finansavimas infrastruktūrai. Europos Sąjungoje naujoji finansinė perspektyva dar nėra svarstoma, tačiau net ir senosios Europos šalys, kuriose aukštas BVP lygis paramą gali gauti ir ją gauna. Tačiau ši parama labiau orientuota į inovacijas, socialinę integraciją, kaimynystės programas ir panašias veikas.
Kad nepajustume lėšų sumažėjimo, jau dabar persiorientuojama nuo subsidijų prie finansinių priemonių, tai yra lėšos ne tiesiog duodamos, o suteikiamos paskolos, garantijos, dengiamos palūkanos.
Jonavos rajono savivaldybė irgi mokosi investuoti naudodama finansines priemones: miesto gatvių apšvietimas bus atnaujintas skolintomis lėšomis, pasinaudojant valstybės garantija. Kadangi įgyvendinus projektą bus taupoma energija, sutaupytos už energiją lėšos bus nukreiptos paskolų grąžinimui. Panašus mechanizmas bus naudojamas viešųjų pastatų atnaujinimui. Be to savivaldybėje rengiami projektai ne tik Struktūrinių fondų paramai gauti, dalyvaujama ir kitose tarptautinėse programose.
Jonava maksimaliai stengiasi pasinaudoti dabartinėmis paramos galimybėmis, tikimės, kad greitai persiorientuos ir po 2020 m. Svarbiausia negadinti to, ką sukuriame“,- komentavo M. Sinkevičius.
Kad mažėjančiai ES paramai reikia pasiruošti , mano ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis „Jonavos žinioms“ teigė, kad jei Lietuva imsis reikiamų veiksmų, kalbėti apie šalies ekonomikos smukimą dėl sumenkusios ES finansinės paramos - nereikės.
„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad nepriklausoma Lietuva ir jos ekonomika egzistavo nuo 1990 iki 2004 metų, be jokių ES finansinių injekcijų. Tuo metu šalis pakankamai energingai vykdė ekonomines reformas ir stojosi ant kojų.
Viešai aptarinėjami scenarijai, kad be ES paramos sugrius Lietuvos ekonomika, yra šiek tiek perspausti. Gal jie yra skirti kilniam tikslui, nes taip yra norima supurtyti politikus ir paskatinti pasirengti laikotarpiui po 2020 metų.
Šiuo metu Lietuvos didžiausia problema yra verslo konkurencingumo skatinimas ir investicijų pritraukimas. Jei mums pavyks per keletą artimiausių metų pritraukti investicijas, paskatinti vietos verslą daugiau investuoti, ES paramos nutraukimas, negaliu sakyti, kad nepalies mūsų, tačiau bus kur kas švelnesnis. Na, jei mes nieko nedarysime ir stumdysimės, sulauksime tų 2020 metų su jų visais iššūkiais. Taigi mes dar turime galimybę pasirengti“,- kalbėjo G.Nausėda.
M.Sinkevičius kalbėdamas apie Lietuvos ir Jonavos miesto padėtį po ES paramos sumažėjimo, teigė, kad didelių nuostolių turėtų pavykti išvengti: „Nesu pranašas, tačiau jei gyvensime tik paramos lėšomis, o vieną dieną jų nebegausime, sunkumai neišvengiami.
Tačiau savivaldybės negyvena tik paramos lėšomis, įmonės irgi. Pvz. Jonavos rajono savivaldybėje ES parama sudaro apie 10 proc. viso biudžeto lėšų, manau, panašiai ir kitur. Jei kita 90 proc. lėšų dalis bus įdarbinta tinkamai, manau, poveikis ekonomikai bus neutralus. Labiausia nukentėtų nebent tokios institucijos ir įstaigos, kurių didžioji pajamų dalis yra ES paramos lėšos. Jonavoje tokiu institucijų ir įstaigų aš nežinau“.
Jovitos STANEVIČIŪTĖS tekstas
Nuotr. iš Jonavos r. savivaldybės archyvo
