Nuo 2021 m. sausio mėn. 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris numato, kad nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, prieš pateikdami prašymą gauti statybos leidimą, turės sumokėti vienkartinę įmoką. Šių metų pradžioje Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo dydį, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės  patvirtintoje Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje pateiktomis formulėmis. Infrastruktūros įmokos tarifo dydžiui apskaičiuoti nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros diferencijavimo koeficientai nuo liepos 1 d. Tarybos sprendimu nustatytas 50 Eur/m2 savivaldybės plėtros išlaidų dydis. 

Tai reiškia, kad nuo šios dienos kiekvienas naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas ( vystytojas) turės mokėti infrastruktūros įmoką priklausomai nuo pagrindinės žemės ir (ar) pastatų naudojimo paskirties, inžinerinės savivaldybės išvystymo lygio bei plėtros poreikio. 

Statytojų indėlis į rajono infrastruktūrą 

„Šį infrastruktūros mokestį nustato naujai priimtas įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos. Šį mokestį turėtų mokėti kiekvienas statytojas arba vystytojas, kuris stato, rekonstruoja ar vykdo kitas statybas“, - sako Jonavos r. savivaldybės administracijos patarėja įmonių valdymo klausimais Vitalija Bublytė. 

Anot Savivaldybės administracijos patarėjos, šis mokestis tai statytojo (vystytojo)  indėlis į miesto ar rajono savivaldybės infrastruktūros (šilumos perdavimo tinklų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo, vietinės reikšmės kelių, gatvių ) vystymą. 

Surinktos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos bus kaupiamos specialiose sąskaitose. Jose sukauptos lėšos bus skirtos tik savivaldybės infrastruktūros plėtrai (naujų gatvių, inžinerinių tinklų įrengimui ir kt.) vystyti, iš šių lėšų taip pat bus kompensuojama iniciatoriams (statytojams), savo lėšomis įrengusiems savivaldybės infrastruktūrą. 

Infrastruktūros įmoka apskaičiuojama vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu 

Infrastruktūros įmoką apskaičiuoja plėtros organizatorius vadovaudamasis įmokos apskaičiavimo tvarka pagal formulę. Įmokos tarifui nustatyti buvo vertinamos faktinės praėjusių kelių metų inžinerinės savivaldybės infrastruktūros statybos ir įrengimo išlaidos. Kiekvienam atvejui infrastruktūros įmoka apskaičiuojamas individualiai. Vidutiniškai tarifo dydis gali siekti nuo 5 eurų iki 28 eurų už statomo ar rekonstruojamo pastato kvadratinį metrą. 

„Taryba patvirtino tik patį tarifą, kuris skaičiuojamas vadovaujantis įmokos apskaičiavimo tvarka, ir infrastruktūros plėtros įstatymu.  Rajono taryba nustatė išlaidų dydį, kuris apskaičiuotas remiantis faktiniais praeitų ir už praeitų metų paskaičiavimais, tai yra, kiek rajone buvo pastatyta naujos infrastruktūros ir kiek tai kainavo. Šios faktinės išlaidos perskaičiuotos į vieno kvadratinio metro kainą, tiek, kiek savivaldybė galėtų patirti išlaidų, įrengdama infrastruktūrą. 

Taip pat taryba patvirtino ir diferencijavimo koeficientus, kurie buvo nustatyti vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtinta ir aplinkos ministerijos rekomenduojama įmokos apskaičiavimo tvarka. Dirbdami darbo grupėje mes tarybai siūlėm taikyti ne pačius aukščiausius rekomenduojamus diferencijavimo tarifus, o tokius, kurie prieinami mūsų rajonui. Tai reiškia, kad patvirtinti metodikoje rekomenduojami minimalūs diferencijavimo koeficientai.

Tarybai patvirtinus diferencijavimo koeficientus ir vadovaujantis išlaidų dydžiais, tarifas gali keistis labai stipriai. Pavyzdžiui, jei teritorija yra urbanizuota, vidutinis tarifo dydis gali svyruoti nuo 5 eurų, o jei teritorijoje nėra infrastruktūros, vidutinis tarifo dydis gali siekti iki 28 eurų už kv.m. “, - sako Vitalija Bublytė. 

Infrastruktūros skaičiavimo metodikoje yra ir nulio eurų mokestis, ir 50 eurų mokestis už kv.m. Dėl pastarųjų 50 eurų viešojoje erdvėje jau buvo kilusios diskusijos, kad toks mokestis yra labai didelis. Anot savivaldybės patarėjos, šis mokestis būtų taikomas tuomet, jei statybos būtų vykdomos išskirtinėje vietoje.

„50 eurų tai būtų maksimaliausias mokestis, jei statytojas ketina statyti išskirtinėje vietoje rajono neprioritetinėje teritorijoje, tai yra, tas mokestis statytojui gali būti ir 50 eurų“, - aiškina patarėja Vitalija Bublytė.

Skaičiavimai atliekami individualiai

Statant ar rekonstruojant pastatus, infrastruktūros mokestis bus skaičiuojamas atsižvelgiant ir į savivaldybės teritorijas - kur bus statomas pastatas,  pagal pagrindinę žemės ir (ar) pastatų naudojimo paskirtį, pagal savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį, ar tai yra prioritetinė ar neprioritetinė miesto ar kaimo teritorija. Jonaviečių tarpe kilo diskusijos, kad taikant mokestį, gali būti apmokestintas ir sodų bendrijoje statomas sandėliukas. Anot specialistės, kiekvienu konkrečiu atveju taikomi individualūs skaičiavimai.   

„Visi, kas statosi pastatą, inžinerinį statinį ar rekonstruojasi, pagal įstatymą turi mokėti įmoką. Kiekvienu konkrečiu atveju skaičiavimai skirtingi, bet tai nereiškia, kad soduose įmoka bus didelė ar maža. Kiekvienas atvejis yra individualus ir tai priklauso nuo diferencijavimo koeficientų, kai žiūrima pagal žemės, pastato paskirtį, pagal teritoriją, kurioje bus statoma. Jei nuo statybvietės infrastruktūra toli, tai ir mokestis bus didesnis ir atvirkščiai“, - aiškina savivaldybės specialistė.

Prieš statant statinį, pats statytojas turi savivaldybei pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus, kad specialistai galėtų paskaičiuoti įmoką. Kitu atveju, nepateikus prašymo ir nesumokėjus infrastruktūros mokesčio, atokiai nuo miesto centro ir esamos infrastruktūros statantieji gyvenamus namus negalės reikalauti asfaltuoti gatves, kloti nuotekų tinklus ir pan.

Bus įdiegta automatinė įmokos skaičiavimo programa - skaičiuoklė

Būtina paminėti, kad statytojai ir patys gali pasiskaičiuoti būsimą mokestį, tačiau tam, kad neklaidžioti formulių labirintuose, skaičiavimus atlieka bei konsultacijas teikia savivaldybės specialistai, o neužilgo bus įdiegta automatinė įmokos skaičiavimo programa - skaičiuoklė, kurios dėka, statytojas galės įsivertinti savo galimybes dėl būsimo statyti objekto

„Šiuo metu rengiama infrastruktūros skaičiuoklė, kuri bus savivaldybės interneto svetainėje. Šią skaičiuoklę jau bando Kauno rajonas, o mes derinamės su informacinių technologijų specialistais ir šią skaičiuoklę diegsim savo rajonui. Kiekvienas statytojas galės užeiti, pasižiūrėti, kokioje vietoje bus tas mokestis, kiek jam reikės mokėti, galės įsivertinti ir nuspręsti, kur jam geriau statyti“, - kalba specialistė.

Apskaičiavimo paslaugomis pasinaudojo arti 200 statytojų

Iki tol, kol įsigaliojo infrastruktūros mokesčio tarifai liepos 1-ąją, iki šių metų birželio 30 d. taryba buvo nustačiusi  0 Eur/m2 tarifą, suteikdama galimybę gyventojams ir verslui užbaigti pradėtą statybos leidimų išdavimo procesą. Nuo šių metų pradžios iki dabar, konsultavimo bei apskaičiavimo paslaugomis pasinaudojo arti 200 statytojų, jiems infrastruktūros mokestis nebus taikomas.  

Visą reikalingą informaciją dėl mokesčio rasite ČIA. 

Įmokų formulės ir taikomi tarifai ČIA. 

 

 

 

Portalo jonavoszinios.lt informaciją skelbti, atgaminti, atkurti, reprodukuoti ar kitaip plagijuoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be raštiško ar žodinio UAB "Jonavos žinios" sutikimo draudžiama. Visos teisės saugomos.

Taip pat skaitykite: