Per 2022 – uosius metus iš Bendrojo pagalbos centro buvo perduota 32 750 pranešimų visos Lietuvos Ugniagesiams gelbėtojams. Skaičiuojama, kad per 2022-uosius metus priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos šalyje sulaukė mažiau pagalbos prašymų nei užpernai. O kokie statistiniai duomenys vyrauja Jonavos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (PGT), pasakoja šios tarnybos viršininkas Saulius Kuliešius.

Baigėsi pandemija -  grįžo  žolių deginimas

„Noriu pasidžiaugti gaisrų mažėjimo tendencija. Jei 2019 metais buvo 222 gaisrai, tai 2021 metais jų sumažėjo iki 111 gaisrų. 2022-ieji metai, deja, fiksuoja daugiau gaisrų – 136. Todėl mes pradėjom nagrinėti priežastis, kodėl praeitais metais jų padaugėjo. Paaiškėjo, kad daugiau gaisrų kilo atvirose teritorijose, tai yra, pagausėjo žolių deginimo atvejų.

Paanalizuokime detaliau. 2021-ieji yra pandeminiai metai. Moksleiviai namuose, mokosi nuotoliniu būdu, neina į mokyklą ir grįždami iš jos nedegina žolių. 2022-ieji metai -  baigėsi pandemija, vaikai sugrįžo į mokyklas, grįžo ir žolių deginimas.

Pasinaudodamas proga, noriu atkreipti tėvelių dėmesį – pakalbėkite dar kartą su savo vaikais. Bendraudami su savo atžalomis įvairiomis formomis, dar kartą priminkite apie gaisrų daromą žalą, apie pavojus ir begalinius liepsnų padarytus nuostolius. Labai norėtųsi, kad statistinė eilutė – atvirų teritorijų degimas – priartėtų prie nulio“, - sako Jonavos PGT viršininkas Saulius Kuliešius pridurdamas, kad viskas yra mūsų pačių rankose, norint gyventi saugiau ir mokant to vaikus, kurie ima pavyzdį iš mūsų.

Kodėl šalia pavadinimo Ugniagesiai pridedamas žodis Gelbėtojai?

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai gelbėtojai atlieka ir kitą, itin kilnią misiją – gelbėjimo darbus. Ko tik netenka imtis. Leistis į šulinį, kartis į aukštį, vaduoti prispaustuosius, kilnoti nukentėjusius ir begalę kitų darbų. Ugniagesiams dažnai tenka atlikti pačius sudėtingiausius darbus, nebūtinai susijusius su gaisru, todėl šalia pavadinimo Ugniagesiai pridedamas žodis – Gelbėtojai.

„Apart gaisrų, dar atliekam ir gelbėjimo darbus, kurie sudaro turbūt net didesnę dalį išvykimų. Jei praeitais metais išvykimų į gaisrus buvo 136 kartai, tai į gelbėjimo darbus Jonavos gaisrininkai vyko 173 kartus. Tai net 40 išvykimų į gelbėjimo darbus daugiau, nei į gaisrus. 37 kartus važiavom į autoavariją, pagalbą policijai – 31 kartas, pagalba medikams – 80 kartų. Pastarųjų metų tendencija, ką matome, kad pagalbą medikams sudaro sunkiasvorio ligonio išnešimas“, - pasakoja S. Kuliešius.

Gaisrų ir gelbėjimo darbų suvestinėse kone kiekvieną dieną galime išvyksti minėtą pagalbą medikams. Ir tai nestebina. Kaip teigia Jonavos PGT viršininkas, turbūt nėra budėjimo, kad nereikėtų vykti į pagalbą medikams, kurie atvykę pas pacientą paprasčiausiai negali jo pakelti, išnešti iš siauros laiptinės ir įkelti į greitosios automobilį.

„Sunku apibrėžti, kas yra sunkiasvoris ligonis, bet jei į iškvietimą atvažiavo du medikai – vairuotojas ir greitosios medikė, tai akivaizdu, kad dviese jie gali nepakelti ir 80 kg sveriančio paciento. Statistikoje tai ir atsispindi, kad Jonavos PGT per praėjusius metus 80 kartų vyko padėti išnešti pacientą“, - skaičiais dalijasi viršininkas.

Bet ugniagesiai gelbėtojai dėl to nesiskundžia, anaiptol, kaip sako Saulius Kuliešius, smagu, kad ir šioje srityje mes padedam žmonėms ir konkrečiai medikams.

„Ir būtent tas žodis gelbėtojai, ugniagesius pakelia reitinguose, ir visuomenės požiūris geras, juk gelbėjimas ir pagalbos suteikimas labai gražus darbas, kuo mes ir didžiuojamės. Statistika lyg nori parodyti, kad gaisras mažiau svarbus, nei gelbėjimo darbas“, - apibendrina S. Kuliešius.

Nelaimė, pasibaigusi labai, labai sėkmingai

Skaičiuojant 2022 metų visus iškvietimus Jonavos rajone, į kuriuos vyko ir Jonavos PGT, ir Jonavos ugniagesių komandos  – jų metuose būta 530. Vykta ir į gaisrą, ir į gelbėjimo darbus, avarijas ir į pagalbas spec.tarnyboms.   

Vienas didžiausių, turbūt net ne metų, o dešimtmečio gaisrų pernai įsiplieskė Jonavos rajone, Batėgalos senelių namuose „Lumos“. Praeitais metais, naktį iš spalio 31 į lapkričio 1-ąją, užsidegė šalia senelių namų esanti pavėsinė. Vėliau gaisras persimetė ir į patį senelių namų pastatą, ugniagesiai gelbėtojai evakavo 40 globotinių ir darbuotojų.

„Iš tokių didesnių gaisrų praeitais metais – gaisras Batėgalos senelių namuose. Kiek pamenu, tai gali būti ir dešimtmečio gaisras mūsų rajone. Gerai, kad jis baigėsi laimingai. Visi 40 senolių buvo išgelbėti. Tai ir gaisrininkų, ir medikų, ir Batėgalos bendruomenės, jaunimo susitelkimo rezultatas. Tai nelaimė, pasibaigusi labai, labai sėkmingai. Bet norėtųsi, kad tai nesikartotų, tačiau akivaizdu - neįmanoma pasakyti liepsnai, kad ji ten ar čia nedegtų“, - sako Saulius Kuliešius.    

Deja, bet žūčių neišvengta

Nepaisant to, kad ir kiek daug prevencinių akcijų ar programų vykdo ugniagesiai gelbėtojai, deja, bet per praėjusius metus nepavyko išvengti žūties gaisre. Nors žūčių ir mažėja, tačiau kone kaip taisyklė, žūtis gaisre susijusi su alkoholiu ir neatsargiu rūkymu apsvaigus. 

„Jonavos rajone per praeitus metus, nepaisant mūsų prevencinių priemonių, gaisre žuvo vienas žmogus. Statistiškai tai atrodo gerai, nes užpraeitais metais gaisre žuvo 2 rajono gyventojai.

Pagrindinė žūties priežastis kartojasi metai iš metų - gėrė, lėbavo, nuėjo į lovą, parūkė, užmigo, sudegė. Lygiai taip ir pernai, ir užpernai, ir visais laikais. Visos Lietuvos statistika apie tai byloja, kad beveik visi gaisruose žuvę asmenys elgėsi būtent taip“, - griežtai išrėžia ugniagesių gelbėtojų viršininkas pridurdamas, kad ypač gruodžio mėnesį girtavimai ir neatsargus elgesys itin kelia rūpestį.

Rodos, visus metus rajonas „išgyvena“ be žūčių gaisruose, bet metų pabaiga vis tik „atneša“ šią nelaimę. Ir tai, pasak S. Kuliešiaus, žuvę gaisruose nebūtinai būna asocialūs ar prižiūrimi socialinių darbuotojų asmenys.

Prevencinės programos

Praeitų metų duomenys rodo, kad privačiame sektoriuje gaisrų atvejų sumažėjo ir tai yra vertinama kaip prevencinių programų rezultatas.  

„Praeitais metais vykdėm labai daug prevencinių priemonių. Ir „Padėk artimui“, ir „Saugūs namai“, kurių metu buvo patikrinta arti pusšimčio individualių namų, arti šimto individualių butų, kuomet buvo sudaryti socialinių darbuotojų sąrašai. Lankėm ir seniūnijų gyventojus, prižiūrėjom socialines, daugiavaikes šeimas, senolius, sunkiai judančius žmones. Nemažai socialiai pažeidžiamoms šeimoms dovanojom ir pritvirtinom dūmų detektorių, kurie padeda išvengti gaisro.

Nenustebkit, kad ir šiais metais, įprastos šeimos ant savo namų slenksčio išvys Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, kurie pasiklaus kaip sekasi, pasiteiraus, ar turit dūmų detektorius, pakonsultuos kitais klausimais. Šis dėmesys nukreiptas į visuomenės saugumą, kas ir duoda rezultatą – yra buvę, kai gaisre žuvo penki asmenys, užpernai du, pernai tik vienas“, - kalba Jonavos PGT viršininkas.

Saulius Kuliešius pabrėžia, kad  nei vienas gyventojas nėra nubaustas, jog neturėjo namuose įsirengęs dūmų detektoriaus, tačiau ragina tai padaryti tuo dar nepasirūpinusius. O tiems, kas nuosavus namus šildosi kieto kuro krosnimis ar židiniais, rekomenduoja įsirengti ir anglies monoksido jutiklius – tai garantuotas būdas apsisaugoti nuo smalkių.  

Bandome išmokti gyventi saugiau

Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Saulius Kuliešius teigia, kad praeiti metai vis tik buvo geresni, nei užpraėjusieji. Nors statistika svyruojanti, kalbant apie skirtingus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, visumoje, vertinant penkerių metų rezultatus, duomenys gerėjantys - gaisrų skaičiai mažėja, daugėja saugumo užtikrinimo priemonių, technikos, tobulėja ir pati gelbėjimo įranga.

Apibendrinant rezultatus - kasmet gyvename saugesnėje aplinkoje. 

„Noriu palinkėti visiems sėkmės, būti saugiems tiek gaisro atveju, tiek ir kitose  gyvenimiškose situacijose. Mums malonu, kad mes galim Jums padėti ir tikrai visada padėsime“, - pokalbį užbaigia S. Kuliešius.