Socialinėje erdvėje šiandien plinta štai toks, Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto Eugenijaus laiškas:
„Lietuviško verslo ypatumai arba kaip „sėkmingai“ daryti verslą“.
Šiandien – įdomus nutikimas. Per pietus su bičiuliu Ernestu sugalvojome nuvažiuoti pavalgyti. Kadangi mano eilė –siūliau aš. Jonavoje, netoli tilto, savaitgali pastebėjau neseniai atsidariusią jaukią MIO John užkandinę. Šiaip ne taip įkalbėjau Ernestą( dorą lietuvį/konservatorių - ko ten važiuot į ta naują vietą?). Sakau važiuojam reikia pasižmonėti ir tuo pačiu naują verslą paremti. Mes abu su uniformom - kaip ne kaip – Jonava visgi karių ir chemiku miestas.
Atvykstam prie puikios ir tikrai labai gražiai ir skoningai įrengtos kavinės. Kavinėje pasitinka šauni ir maloni juodaplaukė (toliau negirsiu, kad #METOO nebūtu). Kavinėje tuščia, nei vieno kliento.
Tada mes, vos ne vienu balsu sakome – „kaip gražu pas jus mes norėtume pavalgyti“ (ant sienos – puikus plėšytos mėsos patiekalų meniu).
Ta tikrai miela pardavėja atsako – „nieko nebus, berneliai kareivėliai, nedarom mes pietų. Virtuvės nėra. (Šiaip laikinai nėra, įranga yra, bet šefo nėra)“.
Mes nepasiduodam – „norim valgyt gal kažką sugalvotume“.
Ta miela padavėja staiga sako – „o, matau atvažiavo virtuvė“.
Užeina dar viena šauni mergina – aš jau mintyse kandu mėsainį su puikia mėsa. Sakome –„norim pavalgyti labai“. Ir tada prasideda.
Pirmiausia sako „čia jums ne valgykla, mes maisto NEDAROM. Visų antra - man kareiviai nepatinka todėl –VISO GERO.“ Na nenorim jūsų matyt eikit „kibini materi“.
Tokio akibrokšto seniai nėra buvę. Skaudžiausia, be abejonės, yra tai, kad ji mus du pulkininkus – leitenantus kareiviais išvadino. (Savo draugams medikams paaiškinu – čia tas pats kaip Hipokratą slaugos sesele pavadintu). Antra, be abejonės, kad mėsos negavom. O dėl to, kad mergina kurią saugom ir ginam, kad koks Ivanas arba Abu - Bagdadi su kompanija nepamylėtų, taip į Lietuvos karius žiūri - tai ką jau čia padarysi. Būna juk visiems. Ta proga noriu pasakyti, kad ir toliau ne tik tą merginą, kur Lietuvos karių nemėgsta saugosim ir ginsim, bet ir jos artimus ir mylimus žmones. Ir kitus Lietuvos žmones – net jei ir kitur valgyt neduos - priesaika toks jau dalykas, kad laužyt kaip ir negerai.
Man tik vienas klausimas kyla – kaip mes, rupūže, tuos mokesčius surinksim mūsų valstybėj jei ir toliau verslas žmones su pinigais „kibini materi“ siųs?
jonavoszinios.lt susisiekus su užkandinės MIO John atstovais gautas atsakymas, kad komentaro nebus.
jonavoszinios.lt neatsako už gyventojo išreikštą ir paviešintą nuomonę.
