Šalyje paskelbtos karantino sąlygos apsaugo nuo viruso, bet, deja, tampa palankia terpe smurtui pasireikšti. Apriboti socialiniai kontaktai, darbas iš namų arba jo netekimas, buities rūpesčiai kelia įtampą, pyktį ir tai gali būti pretekstas "garą nuleisti“ artimuose santykiuose. Tokios aplinkybės gali suaktyvinti alkoholio vartojimą, kas sumažina vidinę kontrolę, o susikaupę priekaištai bei nepasitenkinimas, gali peraugti į smurtą. 

19% Lietuvos gyventojų ir net 25% moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau didžioji jų dalis (60%) nesikreipia pagalbos [1]. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Priimdama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą valstybė įsipareigojo suteikti apsaugą ir pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Įstatymas įpareigoja policiją perduoti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, kurio specialistai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę (konsultanto, teisininko, psichologo ir kt.) pagalbą. Kiekvienas smurtą artimoje aplinkoje patiriantis asmuo gali kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir asmeniškai. Pagalba yra nemokama ir konfidenciali.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai karantino metu dirba įprastu režimu ir toliau teikia pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nuketėjusiems asmenims visoje Lietuvoje.

Asociacija „Kauno moterų linija“ specializuotą kompleksinę pagalbą teikia Jonavos r., Kėdainių r. ir Ukmergės r. savivaldybių gyventojams darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. tel. 8618 40044; 8665 85084; el. p. skpc@moterulinija.lt  

[1] 2019 m. balandžio mėn. bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” asociacijos „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.

Taip pat skaitykite: