Kovo 29 d.   Lietuva mini 17-ąsias narystės galingiausiame pasaulyje gynybos aljanse, NATO, metines. Per šiuos metus stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva jame įsitvirtino kaip patikima sąjungininkė.

„Lietuvos teritorinį saugumą jau 17 metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina NATO. Pandemijos iššūkių akivaizdoje senosios grėsmės Aljanso ir mūsų regiono saugumui neišnyko. Atsižvelgdami į šiandieninę saugumo situaciją ir išliekančias karines grėsmes, drauge su NATO sąjungininkais turime ir toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą, užtikrinti NATO pajėgų buvimą Lietuvoje, efektyvų NATO pastiprinimą ir oro gynybą“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministras tuo pačiu pabrėžia, kad narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. „Todėl patys nuolat turime rūpintis savo gynyba, ne tik stiprindami karinius pajėgumus, didindami biudžeto išlaidas gynybai, bet ir stiprindami savo piliečių atsparumą, kovodami su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis“, – sako jis.

Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.

Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2020 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.

„Turime plėtoti kolektyvinei gynybai reikalingus pajėgumus ir įgyvendinti NATO parengties iniciatyvą, siekdami išplėtoti pajėgas galinčias greitai sureaguoti į kolektyvinės gynybos ar bet kokią kitą krizę, prisidėti prie tarptautinio saugumo užtikrinimo. Lietuvos prioritetais išlieka NATO gebėjimas veikti greitai kolektyvinės gynybos atveju, užtikrinant savalaikį pastiprinimą ir oro gynybą“, – pabrėžia ministras.

Lietuvos tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Šiandien įgyvendinami didžiausias kariuomenės modernizavimo projektai – Lietuvos kariuomenės aprūpinimas pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“, perkami vakarietiškos platformos sraigtasparniai UH-90 „Black Hawk“, šarvuotieji visureigiai JLTV, diegiamos modernios artilerijos sistemos, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga.

Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.

Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Šiandien narystę NATO palaiko 87 proc. Lietuvos žmonių, 83 proc. Lietuvos gyventojų pritaria sąjungininkų buvimui mūsų šalyje. Lietuva vieninga šiuo klausimu, o tai prasideda prie Lietuvos bendrų pastangų tinkamai rūpintis savo saugumu.

NATO – solidarumas – pamatinė Aljanso vertybė. 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą ir kariniais veiksmais destabilizuojant Rytų Ukrainą, visa Europa suvokė, kad išnykusiomis laikytos karinės grėsmės yra visai šalia. NATO vieningai pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, suspendavo praktinį bendradarbiavimą su šia valstybe.

2014-2016 metais NATO šalių vadovai priėmė labai svarbius sprendimus sustiprinti atgrasymą rytinėje Aljanso dalyje. Sukurtos ypač greito reagavimo pajėgos – VJTF, sustiprinta NATO oro policijos misija Baltijos šalyse, įsteigti NATO pajėgų integravimo vienetai (NFIU), priešakinių pajėgų batalionai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, kurie kartu su nacionalinėmis pajėgomis pirmi reaguotų į kylančias grėsmes. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras. Šie sprendimai išskirtinai reikšmingi Lietuvai, Aljansas sąjungininkų karių buvimu mūsų piliečiams demonstruoja įsipareigojimą Lietuvos gynybai.

Pastaruoju metu daug dėmesio Lietuva skiria NATO atgrasymo ir gynybos pastangoms, kad esant krizei drauge su sąjungininkais sugebėtume apsiginti. Stiprus transatlantinis ryšys yra esminis užtikrinant Euro-Atlantinio regiono saugumą ir stabilumą. JAV pajėgų buvimas Europoje ir saugumo garantijos yra labai svarbios Aljansui. Siekiame ir sieksime, kad JAV karių kontingentas būtų nuolat dislokuotas Lietuvoje.

Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Nuo 2004 m. Lietuvos kariai dalyvavo NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) operacijoje Afganistane, padėjo šaliai kovoti su terorizmo grėsme, aštuonerius vadovavo Provincijos atkūrimo grupei Afganistane Goro provincijoje. Šiuo metu Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėje kovoje su terorizmu NATO misijoje Afganistane ir Aljanso operacijoje Irake. Lietuva savo pajėgas išlaikys Afganistane ir toliau ir jas išves tik drauge tik su NATO sąjungininkais.

KAM inf.

Taip pat skaitykite: