2022 m. kovo 24 d. kasacinis teismas išnagrinėjo komercinės patalpų nuomos sutarties šalių ginčą, kuriame spręstas nenugalimos jėgos (force majeure) ir sutarties vykdymo suvaržymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms (rebus sic stantibus) savigynos būdų tarpusavio atribojimo klausimas. Byloje kilo esminis klausimas, ar tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, valdydama pandemiją, plačiai laikinai apribojo nemažos dalies verslo subjektų veiklą, nuomininkei negalint pasinaudoti išsinuomota vadinamąja sala prekybos centro koridoriuje, kurioje ji prekiavo akiniais nuo saulės, galima gintis nenugalimos jėgos institutu.

Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju savigyna nenugalimos jėgos aplinkybėmis buvo galima, ir išplėtojo ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą objektyvaus neįmanomumo sampratą, nurodydama, kad COVID-19 pandemijos kontekste egzistuoja objektyvus poreikis plėtoti vieną iš nenugalimos jėgos kriterijų – objektyvų negalimumą dėl susidariusių aplinkybių įvykdyti sutartį, papildant jį aiškinimu, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija).

Kasacinis teismas, pasinaudodamas numanomų sąlygų sutarties spragų pildymo metodu, konstatavo, kad komercinės nuomos sutarties šalys tokią sutartį sudaro ne šiaip sau, t. y. nuomininkė siekia ne šiaip turėti galimybę naudotis patalpomis, bet naudotis jomis pagal paskirtį, t. y. savo komercinei veiklai, kuri teikia pajamų, vykdyti. Dėl to laikytina, kad jeigu sutarties tikslas siejamas su komercinės veiklos vykdymu, tokios komercinės veiklos laikinas apribojimas žlugdo sutarties tikslą. Teismas konstatavo, kad laikinas sutarties tikslo žlugimas gali būti priskirtas tiek prie laikinos nenugalimos jėgos atvejų, tiek prie sutarties vykdymo esminio suvaržymo. Dėl to, nesant galimybės vykdyti veiklos išsinuomotose komercinėse patalpose, nukentėjusi šalis turi teisę gintis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, jeigu yra nustatomas jų egzistavimo sąlygų visetas.

Byloje taip pat spręstas klausimas dėl nenugalimos jėgos aplinkybėmis besiremiančios šalies (skolininko) teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padarė išvadą, kad įstatyme nustatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį ne skolininkui, o tik kitai šaliai (kreditoriui) ir tik tuo atveju, kai skolininko sutartinių įsipareigojimų nevykdymas dėl jų vykdymo laikino sustabdymo perauga į esminį sutarties pažeidimą.

Kasacinis teismas, aiškindamas nuomos sutartį objektyviuoju metodu, taip pat padarė išvadą, kad šalys pačios nesusitarė dėl nenugalima jėga besiremiančios sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. e3K-3-66-313/2022

Vieša teismų sprendimų paieška.

LAT inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: