Spalio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) BB Nr. 2K-212-697/2022 priėmė svarbų sprendimą, kuriuo suformuota naujausia praktika medžioklės lapų naudojimo medžioklėje klausimais. Šioje baudžiamojoje byloje pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. M. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. pradžioje suklastojo tikrą konkretaus medžiotojų klubo dokumentą: pirminius rankraštinius įrašus pašalino (nušviesino) ir  tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat šioje byloje dar vienas asmuo D. G. pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2015–2016 m. suklastojo konkretaus medžiotojų klubo septynis dokumentus: pirminius rankraštinius įrašus pašalindamas ir tyčia įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

„Šiuo atveju principingai ir atsakingai pasielgė medžiotojų klubas – kilus įtarimų dėl galbūt suklastotų medžioklės lapų, klubas kreipėsi į teismo ekspertus dėl rašysenos ekspertizės. Ekspertams patvirtinus išvadas, informacija buvo perduota Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Dėl galimo dokumentų klastojimo AAD visą tyrimo metu surinktą bylos medžiagą perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Atlikus ikiteisminį tyrimą, iš pradžių buvo nutarta dėl klastojimo asmenį atleisti nuo atsakomybės, visgi vėliau tyrimas atnaujintas. Iki šio momento įdirbio įdėta nemažai: AAD teko ir skundus rašyti, ir iki apygardos teismo nukeliauti, kad baudžiamoji byla pagaliau atsidurtų teisme ir būtų nagrinėjama iš esmės bei priimtas galutinis rezultatas“, – sakė Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas (l.e.p.) Aidas Jakimavičius.

„Teismai pripažino, kad tai – akivaizdžiai klastojimo būdas, o ne klaidos taisymas, nes taip buvo siekiama paslėpti ankstesnį įrašą, o ne tiesiog ištaisyti užbraukiant ir šalia pažymint apie ištaisytą klaidą. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad pirminis įrašas buvo trinamas ir šalinamas norint suklastoti medžioklės vykdymo aplinkybes“, – atkreipė dėmesį A. Jakimavičius.

Kasacinis teismas pasisakė dėl medžioklės lapo pildymo ir pažymėjo, kad „medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą, ir yra privalomas turėti su savimi medžiojant, todėl neabejotina, kad jis yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą. Akcentuojant šiuo atveju medžioklės lapo turinio svarbą, pažymėtina, jog, nustačius medžioklės metu medžiojant asmenis, neįrašytus į medžioklės lapą, tai būtų traktuojama kaip brakonieriavimas“. 

Taip pat teismas akcentavo, kad „medžioklė yra didesnės rizikos veiklos rūšis, susijusi su didesnio pavojaus medžioklės įrankių, ginklų ir kitų priemonių, skirtų valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos medžioklei, naudojimu, todėl turi būti vykdoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Medžioklės procesui fiksuoti yra naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesukuria tokios teisės. Tokią teisę suteikia tik medžioklės lapas, kur yra nustatytas leidimas konkrečiam asmeniui. Medžioklės eigai fiksuoti neatsitiktinai privalomi medžioklės lapai ir tikslus jų pildymas. Būtent šiais duomenimis vadovaujasi ne tik medžioklės plotų naudotojai, atsakingi už racionalų ir saugų medžioklės plotų, kurie priklauso valstybei, naudojimą, bet pagal šiuose dokumentuose esančius duomenis atsakingos valstybės institucijos vykdo ir apskaitą, rengia ataskaitas, skiria medžiojamų gyvūnų sumedžiojimo limitus. Akivaizdu, kad kai tokie dokumentai yra klastojami, užkertamas kelias valstybės institucijoms tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnyje įtvirtintus konstitucinius imperatyvus, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Dokumentų klastojimo atvejai, klastojimo būdas neleidžia šių veikų vertinti kaip mažareikšmių, nes būtent pagal medžioklės lapą sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą ir tuo pagrindu priimami tolesni sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo ir su tuo susijusių teisės normų ar atsakomybės taikymo“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų kasacinius skundus, paliko galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria M. K. ir D.G. nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir kiekvienam skirta 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Taip pat iš M. K. priteista medžiotojų klubui atlyginti 539,7 Eur turtinę žalą.

Nuoroda į viešai skelbiamą LAT nutartį – https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=bb8163f6-b144-4a83-8342-5fe84378fff5

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: