Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu.

Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą įsitraukė Respublikos Prezidentas 1997 m. paskelbęs dekretą dėl tūkstantmečio valstybinės komisijos sudarymo. Jos pirmininku buvo pats Respublikos Prezidentas, pavaduotojai – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas ir kiti svarbiausi valstybės, mokslo meno, visuomenės atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. patvirtino Lietuvos tūkstantmečio programą. Tūkstantmečio šventės proga į Vilnių atvyko 3 karaliai, 6 prezidentai, 4 užsienio šalių ministrai, 1 premjeras ir kiti garbūs svečiai, o šv. Sosto atstovas, kardinolas Angelo Sodano, sakydamas kalbą S. Daukanto aikštėje, prabilo lietuviškai. Įvyko atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija. Sveikinimo telegramų nė nesuskaičiuosi. Tarp jų ir JAV prezidentas pasveikino Lietuvą tūkstantmečio proga. Ši data plačiai nagrinėta įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip buvo garsinama Lietuva visame pasaulyje. Lietuvos, ir užsienio valstybių dėmesys šiai buvo datai toks, kokio nebuvo nei ligi jos, nei kada nors vėliau.

Po iškilmių tūkstantmetį stengtasi sparčiai užmaršinti. Tai matydama akademinės bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į valdžios atstovus kovo 9-ąją paskelbti atmintina diena ir ją pavadinti „Lietuvos diena“. Panašiu pavadinimu pasaulyje švenčiant šalies dieną yra ne viena. Galima būtų paminėti Australijos diena, Japonijos diena, Kanados diena, Pakistano diena ir kitas. Mūsų valstybės atmintinų dienų sąraše yra įrašyta Europos diena, bet neturime Lietuvos dienos.

Praėjus dešimtmečiui po minėtos epochinės šventės, t. y. 2019 m. akademinės bendruomenės nariams pavyko į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Kovo 9-ąją, tačiau jai buvo suteiktas kitoks nei siūlytas, o „Lietuvos vardo dienos“ pavadinimas. Kas ir kodėl išsigando didžiuotis garbinga tūkstantmete Lietuvos praeitimi dabar atsekti sudėtinga, bet pamąstykime ką gali reikšti ir kaip atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“ gali suprasti kiti.

Vardo dienos arba vardadienio sąvokos atsiradimas siejamas su šventųjų pagerbimo šventėmis (stebuklo padarymo, mirties ar kankinystės diena). Dabar toks pagerbimas vadinamas įvairiai – diena, šventė ar išvakarės (Feast of Sants Peter and Paul, Sant Josseph‘s day, Sant John‘s eve). Todėl pasaulio krikščionys, „Lietuvos vardo dieną“ supras kaip šventosios Lietuvos (moters, turinčios tokį vardą) vardadienį. Krikščioniško sociologinių tyrimų centro „Pew Research Center“ – Religijos ir visuomeninio gyvenimo forumo tyrėjų paskelbto pranešimo „Krikščionybė pasaulyje“ duomenimis pastaruoju metu pasaulyje gyvena apie 2,18 milijardo krikščionių – t. y. beveik trečdalis planetos gyventojų. Kaip kiti du trečdaliai pasaulio gyventojų galėtų suprasti atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“? Mums keista, bet nekrikščioniškų kraštų gyventojai (arabai, kinai, japonai ir kt.) iš viso neturi ir nesuvokia vardadienių prasmės, todėl, pavyzdžiui, arabų kalbos žodynas aiškina, kad vardadienis yra „neįtikėtina šventė“. Atitinkamai tokių kraštų gyventojams „Lietuvos vardo diena“ būtų išversta kaip „Lietuvos neįtikėtina diena“.

Turėdami mintyse „neįtikėtinos dienos“ pavadinimą, pamąstykime kaip lietuvių kalboje įprasta vadinti vardo dienas – vardadienius. Paprastai švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -inės vediniais: gegužinės, Petrinės, Vėlinės. Tokiu būdu sudaromas pašaipus atmintinos dienos „Lietuvinės“ pavadinimas. Dar švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -ynos vediniais: krikštynos, pakasynos. Tolygus žodžiui pakasynos yra ir „Lietuvynos“. Taigi toks atmintinos dienos pavadinimas nei Lietuvoje, nei pasaulyje netelpa į suvokimo rėmus.

Vis dėlto yra ir savo Tėvynei neabejingų žmonių. Jie šiemet minės Lietuvos 1011-ąsias rašytinės istorijos metines. Šiai iškilai Lietuvai datai paminėti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Antrojoje salėje (Pamėnkalnio g. 13, pirmas aukštas) Kovo 9-ąją 16 val. įvyks mokslinė konferencija „Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1011 metų“ ir filmo apie šv. Brunoną pristatymas ir susitikimas su kūrybine grupe. Įėjimas laisvas.

_{Teksto autorius - Vytautas Navaitis}

_{Alfa.lt nuotrauka}