Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?
KOV 09
2020-03-09 08:27 2020

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu.

Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą įsitraukė Respublikos Prezidentas 1997 m. paskelbęs dekretą dėl tūkstantmečio valstybinės komisijos sudarymo. Jos pirmininku buvo pats Respublikos Prezidentas, pavaduotojai – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas ir kiti svarbiausi valstybės, mokslo meno, visuomenės atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. patvirtino Lietuvos tūkstantmečio programą. Tūkstantmečio šventės proga į Vilnių atvyko 3 karaliai, 6 prezidentai, 4 užsienio šalių ministrai, 1 premjeras ir kiti garbūs svečiai, o šv. Sosto atstovas, kardinolas Angelo Sodano, sakydamas kalbą S. Daukanto aikštėje, prabilo lietuviškai. Įvyko atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija. Sveikinimo telegramų nė nesuskaičiuosi. Tarp jų ir JAV prezidentas pasveikino Lietuvą tūkstantmečio proga. Ši data plačiai nagrinėta įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip buvo garsinama Lietuva visame pasaulyje. Lietuvos, ir užsienio valstybių dėmesys šiai buvo datai toks, kokio nebuvo nei ligi jos, nei kada nors vėliau.

Po iškilmių tūkstantmetį stengtasi sparčiai užmaršinti. Tai matydama akademinės bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į valdžios atstovus kovo 9-ąją paskelbti atmintina diena ir ją pavadinti „Lietuvos diena“. Panašiu pavadinimu pasaulyje švenčiant šalies dieną yra ne viena. Galima būtų paminėti Australijos diena, Japonijos diena, Kanados diena, Pakistano diena ir kitas. Mūsų valstybės atmintinų dienų sąraše yra įrašyta Europos diena, bet neturime Lietuvos dienos.

Praėjus dešimtmečiui po minėtos epochinės šventės, t. y. 2019 m. akademinės bendruomenės nariams pavyko į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Kovo 9-ąją, tačiau jai buvo suteiktas kitoks nei siūlytas, o „Lietuvos vardo dienos“ pavadinimas. Kas ir kodėl išsigando didžiuotis garbinga tūkstantmete Lietuvos praeitimi dabar atsekti sudėtinga, bet pamąstykime ką gali reikšti ir kaip atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“ gali suprasti kiti.

Vardo dienos arba vardadienio sąvokos atsiradimas siejamas su šventųjų pagerbimo šventėmis (stebuklo padarymo, mirties ar kankinystės diena). Dabar toks pagerbimas vadinamas įvairiai – diena, šventė ar išvakarės (Feast of Sants Peter and Paul, Sant Josseph‘s day, Sant John‘s eve). Todėl pasaulio krikščionys, „Lietuvos vardo dieną“ supras kaip šventosios Lietuvos (moters, turinčios tokį vardą) vardadienį. Krikščioniško sociologinių tyrimų centro „Pew Research Center“ – Religijos ir visuomeninio gyvenimo forumo tyrėjų paskelbto pranešimo „Krikščionybė pasaulyje“ duomenimis pastaruoju metu pasaulyje gyvena apie 2,18 milijardo krikščionių – t. y. beveik trečdalis planetos gyventojų. Kaip kiti du trečdaliai pasaulio gyventojų galėtų suprasti atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“? Mums keista, bet nekrikščioniškų kraštų gyventojai (arabai, kinai, japonai ir kt.) iš viso neturi ir nesuvokia vardadienių prasmės, todėl, pavyzdžiui, arabų kalbos žodynas aiškina, kad vardadienis yra „neįtikėtina šventė“. Atitinkamai tokių kraštų gyventojams „Lietuvos vardo diena“ būtų išversta kaip „Lietuvos neįtikėtina diena“.

Turėdami mintyse „neįtikėtinos dienos“ pavadinimą, pamąstykime kaip lietuvių kalboje įprasta vadinti vardo dienas – vardadienius. Paprastai švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -inės vediniais: gegužinės, Petrinės, Vėlinės. Tokiu būdu sudaromas pašaipus atmintinos dienos „Lietuvinės“ pavadinimas. Dar švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -ynos vediniais: krikštynos, pakasynos. Tolygus žodžiui pakasynos yra ir „Lietuvynos“. Taigi toks atmintinos dienos pavadinimas nei Lietuvoje, nei pasaulyje netelpa į suvokimo rėmus.

Vis dėlto yra ir savo Tėvynei neabejingų žmonių. Jie šiemet minės Lietuvos 1011-ąsias rašytinės istorijos metines. Šiai iškilai Lietuvai datai paminėti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Antrojoje salėje (Pamėnkalnio g. 13, pirmas aukštas) Kovo 9-ąją 16 val. įvyks mokslinė konferencija „Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1011 metų“ ir filmo apie šv. Brunoną pristatymas ir susitikimas su kūrybine grupe. Įėjimas laisvas.

 

Teksto autorius - Vytautas Navaitis

Alfa.lt nuotrauka

 

Panašūs straipsniai

L. Slušnys: jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

L. Slušnys: jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymo...

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Kelyje vis dažniau galima išvysti automobilius su vardiniais numeriais. Taip yra todėl, kad vairuotojai užuot įprastų numerio ženklų savo automobiliui neretai renkasi tokius, kurie jiems turi išskirtinę reik...

Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre

Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre

Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros sa...

Melagienos apie koronavirusą neaplenkia ir jonaviečių: specialistai ragina atsakingai rinktis informacijos šaltinius

Melagienos apie koronavirusą neaplenkia ir jonaviečių: specialistai ragina atsakingai rinktis informacijos šaltinius

Apie tai, kad internete vis pasirodo melagingi, klaidinantys įrašai, kurie yra susiję su koronavirusu, specialistai praneša nuolat. Nepaisant to, dalis gyventojų nelinkę atsižvelgti į pastarųjų pastebėjimus ...

Naktinių maudynių eketėje virusas neaplenkė ir Jonavos: prasidėjo 30-ies dienų iššūkis

Naktinių maudynių eketėje virusas neaplenkė ir Jonavos: prasidėjo 30-ies dienų iššūkis

Naktį iš pirmadienio į antradienį skirtinguose Lietuvos miestuose vyko naktinės maudynės lediniame vandenyje. Pastarųjų entuziastų būta ir Jonavoje - šie nėrė į miesto tvenkiniuose iškirstas eketes....

Reikia pagalbos suvokti, kaip santykiai šeimoje veikia vaikus

Reikia pagalbos suvokti, kaip santykiai šeimoje veikia vaikus

Kai į gyvenimo akligatvį patenka šeima, Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos – psichologo, priklausomybės ligų ir socialinės srities specialisto, dažniausiai sulaukia dar tą pačią dieną. Inten...

Neiššvaistyti vasaros veltui nusprendęs jaunimas ėmėsi darbo

Neiššvaistyti vasaros veltui nusprendęs jaunimas ėmėsi darbo

Socialiniame tinkle ,,Facebook" jau kurį laiką plinta įrašas, kuriame skelbiama apie jaunuolius, galinčius padėti jonaviečiams atlikti įvairius darbus: sutvarkyti sodą, namus, nuplauti automobilį, pavedžioti...

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskrit...

Socialinių tinklų ekspertas primena, kad mandagaus elgesio taisyklės galioja ne tik realiame gyvenime, bet ir internete

Socialinių tinklų ekspertas primena, kad mandagaus elgesio taisyklės galioja ne tik realiame gyvenime, bet ir internete

Gyvo bendravimo taisyklės mums yra puikiai žinomos ir jomis visada vadovaujamės: pasisveikiname, atsisveikiname, dėkojame, neįžeidinėjame vieni kitų. Tačiau internete dažnai galima pamatyti atvirkščią varian...

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Prisitaikius prie pakitusių saugumo poreikių bei reikalavimų, sugrįžta didieji, jau tradicija tapę šalies renginiai. Vienas jų – bene reikšmingiausia Lietuvos kūrėjus ir gamintojus kiekvieną rudenį suburianti...

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laiki...

Gyd. A. Šimkus apie žaidimą šachmatais: „Tai bus geriausia smegenų mankšta“

Gyd. A. Šimkus apie žaidimą šachmatais: „Tai bus geriausia smegenų mankšta“

Šachmatai – tai intelektualaus sporto šaka. Panašūs į šachmatus žaidimai egzistavo jau prieš 5000 metų. Manoma, kad šachmatai buvo išrasti Šiaurės Vakarų Indijoje (Pendžabe) VI amžiuje, vėliau išplito arabų ...

Kalėdamas nusprendė keistis dėl sūnaus

Kalėdamas nusprendė keistis dėl sūnaus 2

Trisdešimtmetis Dovydas, lygtinai teistas už vagystes, nusižengimą pakartojo ir prieš kelis metus gavo realią laisvės atėmimo bausmę. Vyras prisipažįsta, kad smulkių vagysčių nevengė nuo paauglystės, o būdam...

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks lytinių poreikių tenkinimas su kitu asmeniu prieš šio valią. Naudoti seksualinį smurtą gali ir visiškai svetimas asmuo, tačiau dažnai smurtautojas būna intymus partne...

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Mat...