Artėjant naujiems mokslo metams viešojoje erdvėje nuolatos girdimos diskusijos apie pedagogų stygių. Pastarasis neaplenkė ne tik mažų rajonų mokyklų, bet ir sostinės – neseniai skelbta, kad Vilniuje taip trūksta pedagogų, jog svarstoma juos kviesti iš regionų. Kokia situacija Jonavos rajone?
Problema aktuali
Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, šiems mokslo metams vis dar ieškoma kelių gamtos mokslus dėstančių, pradinių klasių bei ikimokyklinio ugdymo pedagogų.
,,Nors mokytojų stygius šiuo metu nėra toks didelis kaip kituose rajonuose, negalime sakyti, kad problemos nėra. Jonavos mokyklose jau kurį laiką juntamas gamtos mokslų pedagogų stygius. Reikia įvertinti ir tai, kad mūsų mokyklose dirba ir pedagogai, sulaukę garbaus amžiaus. Savaime suprantama, kad ateis laikas, kai reiks ieškoti, kas dirbs vietoje jų. Ko gero, tuomet patirsime rimtų iššūkių“, - pasakojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Kolesnikienė, pridėdama, kad dėl ateinančių mokslo metų baimintis nereikėtų – neabejojama, kad iki rugsėjo 1-osios mokyklos jau turės visus reikiamus pedagogus. Dėl to daug pastangų įdeda ir mokyklų vadovybės.
Užėmė laisvas vietas
Vis tik kalbant apie pedagogų stygių Jonavos rajone, ko gero, vertėtų nepamiršti ir mokyklų pertvarkos – nuo šių metų rugsėjo 1 d. Jonavos rajono Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė ir Jonavos r. Upninkų pagrindinė mokyklos reorganizuojamos prijungimo būdu prie Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos ( šiose įstaigose nutraukiamas pagrindinio ugdymo programų vykdymas) bei Jonavos r. Barupės mokykla-daugiafunkcis centras reorganizuojamas prijungimo būdu prie Jonavos r. Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro (nutraukiamas pradinio ugdymo programos vykdymas). Po pertvarkos dalis kaimuose dirbusių pedagogų buvo priversti galvoti apie naujas darbo vietas, tad ne vienas jų ir įsidarbino miesto mokyklose.
,,Dalis anksčiau į Upninkus, Barupę ar Panoterius važinėjusių pedagogų dabar įsidarbino mieste. Žinoma, ne vienas jų užėmė laisvas darbo vietas, tad jei ne jie, tikėtina, jog pedagogų stygius būtų bent šiek tiek didesnis“, - kalbėjo V. Kolesnikienė.
Mažas susidomėjimas
Kad ateityje Lietuvoje bus juntamas dar didesnis pedagogų trūkumas spėti leidžia ir ne itin optimistiški stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai .
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pedagogikos studijų programoms skyrė 450 valstybės finansuojamų vietų. Tačiau po dviejų priėmimo į aukštąsias mokyklas etapų paaiškėjo, kad studijų sutartis mokytis valstybės lėšomis pasirašė tik 257 asmenys, dar apie 130 būsimų pirmakursių įstojo į valstybės nefinansuojamas vietas.
Specialistai vienareikšmiškai sutinka, kad toks susidomėjimas pedagogikos studijomis – per mažas.
