2017 metais, atsižvelgiant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo situaciją regione, bendru NATO šalių vadovų sprendimu prie rytinės Aljanso sienos buvo dislokuoti priešakinių pajėgų batalionai. Vienas iš keturių tokių batalionų prieš penkerius metus įsteigtas Lietuvoje, Rukloje, o pirmuoju jo vadu tuomet tapo pulkininkas Christophas Huberis. Minint penktąsias NATO bataliono Lietuvoje metines Vokietijos kariuomenės pulkininkas pasidalijo savo prisiminimais ir įvardijo, kokią reikšmę NATO karinis buvimas Lietuvoje turi visam Aljansui. 

Kovinė grupė – solidarumo bei sąjungininkų įsipareigojimo kolektyvinei gynybai įrodymas 

Estijoje – Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje – Jungtinės Amerikos Valstijos. Tuo metu Lietuvoje NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija, kurios pajėgumus Rukloje šiuo metu sustiprina Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija. Kovinėje grupėje per penkerius metus jau tarnavo apie 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių, taip siųsdami aiškią žinutę apie Aljanso vienybę. Plk. Ch. Huberis teigia, kad būtent tarnybos Lietuvoje metu jis suprato, kokia yra didelė šios vienybės reikšmė. 

„Lietuvoje turėjau galimybę susipažinti su NATO vienybe taip, kaip to nebuvo pavykę padaryti iki tol. Daugianacionalinėje kovinėje grupėje sąjungininkų kariai ir karės daugybėje treniruočių stojo petys į petį kartu su Lietuvos kariais dėl mūsų saugumo. Ne tik Lietuvos, bet dėl viso Aljanso saugumo. Priešakinių pajėgų kovinė grupė nėra tik įsipareigojimo kolektyvinei gynybai įrodymas, ši kovinė grupė kelia į aukštą lygį tiek Lietuvos, tiek ir sąjungininkų kariuomenių parengtumą. Intensyvių treniruočių Lietuvoje patirtis yra neįkainojama“, – sako plk. Ch. Huberis. 

Palaipsniui didinamo gynybos biudžeto dėka Lietuva ne tik stiprina nacionalinius pajėgumus, bet ir užtikrina tinkamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų kariniams vienetams. Krašto apsaugos ministerija intensyviai dirba siekdama sukurti NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei kuo geresnes sąlygas: nuolat vykdomi infrastruktūros atvykstantiems sąjungininkų kariams treniruotis, apgyvendinti, technikai ir amunicijai saugoti parengimo darbai. Anot plk. Ch. Huberio, Lietuvos pastangos dėl sąjungininkų karių buvo juntamos nuo pat NATO bataliono Rukloje įsteigimo. 

„Kai 2016 metais NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimtas istorinis sprendimas Aljanso rytiniame flange dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes, pirmosios karių rotacijos dislokavimas praėjo labai dinamišką pasirengimo ir vystymosi procesą, nes pasiruošti tam reikėjo per trumpą laiką. Lietuvoje buvome priimti praėjus pusmečiui po sprendimo – Lietuvos ir Vokietijos kariuomenės bei sąjungininkai padarė nuostabų darbą bei užtikrino sėkmingą NATO bataliono Rukloje įsikūrimą“, – prisimena plk. Ch. Huberis. 

Kariams maloniausia žinoti, kad Lietuvoje jie yra vertinami ir laukiami 

Pirmasis NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje vadas tvirtina, kad sąjungininkų kariai į Lietuvą su džiaugsmu vyksta ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl lietuvių palaikymo. Gruodį atliktos apklausos duomenimis Lietuvos narystę NATO palankiai vertina 89 proc. šalies gyventojų, o 88 proc. palaiko sąjungininkų buvimą Lietuvos teritorijoje. 78 proc. apklaustųjų pritaria, kad NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė Lietuvoje padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes. 

Pasak plk. Ch. Huberio, tai yra geriausias nuoseklaus Lietuvos ir sąjungininkų darbo įvertinimas bei paskatinimas. 

„Nuo pat NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje įsteigimo mes į šią svarbią užduotį žiūrėjome su dideliu džiaugsmu ir pasididžiavimu. Juk mūsų tikslas – stiprinant atgrasymą demonstruoti Aljanso solidarumą ir ryžtą ginti sąjungininkus bei bendras vertybes. Tiek Vokietijos, tiek ir kitų NATO šalių kariai didžiuojasi būdami tvirtai integruota Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ dalimi. Tarnauti Lietuvoje kariams yra patirtis, kurią jie vertina, o ypatingai malonu jiems yra žinoti, kad Lietuvoje jie visada yra laukiami“, – sako plk. Ch. Huberis. 

NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje kariai nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose ir taip gerina sąveiką su Lietuvos kariuomene. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija, kurios į Lietuvą per penkerius metus yra atsigabenusios apie 6000 karinės technikos vienetų. Kovinių pajėgumų pastiprinimas į Ruklą siunčiamas pagal poreikį. Vieną rotaciją sudaro apie 1200 karių, 600 iš jų šiuo metu yra skiriami Vokietijos, kuri artimiausiu metu ruošiasi atsiųsti į Ruklą dar apie 350 papildomų karių. 

 

 

Nuotraukos: Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės archyvas

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: