„Kaip prieš daugiau nei trejus metus teko prižiūrėti sergančią mamą ir kelti ją į vonią, pati sau pagalvojau: viešpatie, o kas bus su manimi? Kaip mane senatvėje prižiūrės mano vaikai“, - sakė jonavietė Dalytė Draskinienė.

Per penkis mėnesius 16 kilogramų atsikračiusi moteris sako, jog jos gyvenimo kokybė jau dabar yra pasikeitusi, tačiau sustoti ji neketina – moteris nori sverti 80 kilogramų.

D. Draskinienė savo svoriu susirūpino tada, kai svarstyklės parodė 125 kilogramus. Tiesa, svorį moteris nusprendė mesti ne dėl grožio ar meilės, o tik dėl sveikatos.

„Grožio man užtenka, o žmonės vienas kitą myli ne dėl išorės, o dėl vidinių savybių. Tačiau man tiesiog tapo sunku gyventi – reikėjo atsigulti ant žemės tam, kad apsiaučiau batus. Negalėjau susilenkti, užlipti ant kėdės. Man pilvas net trukdė nusikarpyti kojų nagus. Tą darydavo atėjusi dukra. O dabar – įsivaizduokit – aš pati sau galiu nusikarpyti kojų nagus“, - sakė D.Draskinienė.

Susirūpinusiai savo sveikata moteriai bičiulė rekomendavo apsilankyti Jonavoje veikiančiame sveikos gyvensenos klube „Balansas“.

Nors prieš tai D.Draskinienė bandė laikytis įvairiausių dietų, tačiau nė viena jų nebuvo veiksminga – jei ir nukrisdavo, vėliau kilogramai ir vėl sugrįždavo.

„Tačiau man reikėjo ne dietų, o kitokio mąstymo. Tą sveikos gyvensenos klubą lankau iki šiol. Tris kartus per savaitę ten vyksta sporto užsiėmimai, kiti renginiai, taip pat gavau informacijos apie sveiką ir subalansuotą mitybą“, - sakė D.Draskinienė.

Kilogramai palengva ėmė kristi po to, kai moteris pradėjo valgyti penkis kartus per dieną, atsisakė saldumynų, bulvių ir miltinių patiekalų.

„Pirmą mėnesį buvo labai sunku. Vėliau tiesiog įpratau. Juk tu keiti ne tik valgymo įpročius, tačiau ir savo mąstymą, gyvenimo būdą. Man buvo labai sunku atsisakyti cepelinų, kugelio, bandelių, tortų ir kitų saldumynų. Įsivaizduokit – jei moteris yra paleistuvė, ir jai staiga reikia užsidaryti vienuolyne? Kažkas panašaus – ir su maistu“, - juokėsi D.Draskinienė.

Moteris džiaugiasi ne tik dėl kojų nagų ar galimybės be vargo užsimauti batus. Ne ką mažiau – ir tirpstančiais riebalais bei jų vietoje besiformuojančiais raumenimis, susinormalizavusiu kraujospūdžiu, tarsi naujam gyvenimui prisikėlusiais sąnariais.

„Mano svoris man gyventi netrukdė – aš dėl to nejaučiau jokių kompleksų. Tačiau kai ėmė šlubuoti sveikata, tada ir supratau, kad turiu kažką daryti“, - tvirtino D.Draskinienė.

Sveikatos jonavietei nepridėjo ir darbas: bemaž nuo ryto iki vakaro ji dirba sėdimą darbą namuose įrengtame būrimo salone.

„Aš juk visai nejudėjau. Visą dieną – ant sofos. O per pertraukėles valgydavau bet kaip ir bet ką. Dabar maistą gaminuosi kiekvieną dieną, o porcijas išskirstau. Nevalgau ir majonezo, padažų. Koks jausmas, kai ima kristi svoris? Neišpasakytas! Taip, reikia labai daug valios. Bet dabar aš jau tampu seksualia moterimi, kai prieš tai buvau tik riebalų kalnas“, - juokėsi D.Draskinienė.