Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl įsakymo, kuriuo Ministerija įpareigota grąžinti daugiau nei pusę milijono eurų ES lėšų (plačiau apie tai ČIA), balandžio 17 d. sprendimu atmetė jį kaip nepagrįstą.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas (Komitetas) negalėjo priimti ginčijamo įsakymo, nes suėjo jam priimti senaties terminas, taip pat mano, kad Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) sprendimas, kuriuo remdamasis Komitetas priėmė sprendimą, yra nepagrįstas. Be to, mano, kad skirta 20 proc. finansinė korekcija nuo Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos yra neproporcinga.
Nustatyta, kad pareiškėjos projekto „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimo laikotarpis buvo nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. ir jis buvo finansuotas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programos įgyvendinimo priemonę VP2-3.1-IVPK-10-V „Elektroninės sveikatos paslaugos“. Projektu pareiškėja įsipareigojo sukurti saugią prieigą pacientams prie jų asmeninės e. sveikatos istorijos, taip pat sveikatos specialistams, dirbantiems įstaigose, neturinčiose savo informacinių sistemų, saugią prieigą prie paciento e. sveikatos istorijoms tvarkyti ir prie kitų e. sveikatos paslaugų; saugią prieigą prie paciento e. sveikatos istorijos ir kitų e. sveikatos paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoms, turinčioms savo informacines sistemas, per eSPBI IS duomenų mainų posistemę; siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui e. paslaugą. Kaip minėta, projektas baigtas 2014 m. lapkričio 30 d.
Teismas nustatė, kad nei CPVA, nei Komitetas, priimdami sprendimą ir įsakymą, nepažeidė sprendimų priėmimo terminų, nustatytų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Dėl atsakovės nustatytų pažeidimų, kad pareiškėja nepasiekė rezultato rodiklių – kiekviena sukurta e. paslauga po dvejų metų nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos turėjo naudotis ne mažiau 30 proc. galimų vartotojų, teismas nurodė, kad iš esmės nė vienas stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas ir pareiškėja neįrodė, jog ji to nepadarė dėl objektyvių aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Regionų administracinio teismo inf.