Rudenį darbo rinka, kaip ir įprasta, pasyvesnė, tačiau lyginant su praėjusiais metais fiksuojami gerokai aukštesni rodikliai. Lapkričio 1 d.  Užimtumo tarnyboje buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc.  daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu. Moterys tarp visų klientų spalį sudarė 52,8 proc.

 

Spalį 2,5 proc. sumažėjo besikreipiančių į Užimtumo tarnyba skaičius. Iš 26,3 tūkst. įregistruotų naujų klientų 7,7 tūkst. (29,3 proc.) kreipėsi pakartotinai per vienerių metų laikotarpį. Paprastai pakartotinai besiregistruojančių asmenų srautas rudens pabaigoje išauga, tokia tendencija išliko nepakitusi.

 

Šiuo metu registruotas nedarbas Lietuvoje siekia 8,3 proc. – per mėnesį šis rodiklis pakilo 0,2 proc. punkto. Pernai spalį darbingo amžiaus nedirbantys gyventojai sudarė 10,9 proc.

 

„Požymiai darbo rinkoje, nepaisant niūrių ekonominių prognozių, dabar yra nuosaikūs – nėra nei drastiško darbo pasiūlos augimo, nei paklausos mažėjimo. Ateina mažiau naujų klientų. Pastebime įprastus sezoninius svyravimus. Matyt, dirbantieji keičia požiūrį ir neskuba ieškotis naujų darbų, yra sėslesni. Visgi kvalifikuotų darbuotojų poreikis išlieka didelis – tai matome iš padidėjusio darbdavių prašymų skaičiaus įdarbinti užsieniečius“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

 

Darbą siūlančių skelbimų buvo 16 proc. mažiau nei rugsėjį. Tačiau darbuotojų poreikis išliko didelis, o darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 31,1 tūkst. skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje. Pernai spalį, dar pandemijos laikotarpiu, laisvų darbo vietų skaičius buvo išaugęs iki 56,1 tūkst.  

 

Klientų galimybės įsidarbinti per mėnesį sumažėjo 17,5 proc. – tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įdarbinta 17,7 tūkst. asmenų. Prieš mėnesį į darbo rinką įsiliejo 21,4 tūkst. Nuo metų pradžios padėta įsidarbinti 174 tūkst. klientų.

 

Mažesnis aktyvumas fiksuotas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių stebėsenoje. Spalį 3,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų pradėjo dalyvauti šiose priemonėse. Rugsėjį jų buvo 4,1 tūkst.

 

Paramos mokymuisi rodikliai išliko panašūs – dalyvių skaičius siekė 1,4 tūkst. Pasiskirstymas priemonių grupėje labiausiai keitėsi aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijų ir kompetencijų naudai –  40 proc. daugiau asmenų (316) ryžosi jas įgyti nei rugsėjį. Daugiau dalyvių buvo stažuotės priemonėje (42) nei rugsėjį (27), kompetencijų pripažinimo –  29 asmenys (prieš mėnesį – 19). Naujas profesines kvalifikacijas įgyti pasirengę 779 klientai (rugsėjį – 942),

 

Ketvirtadaliu sumažėjo dalyvių remiamo įdarbinimo priemonėse – įdarbinti subsidijuojant arba  tobulins darbo įgūdžius beveik 1,1 tūkst. asmenų, o rugsėjį tokių buvo 1,5 tūkst. Beveik dvigubai mažiau nukreipta į parama judumui – 669 klientai. Spalį 6,2 proc. sumažėjo ir norinčiųjų dirbti savarankiškai pagal verslo liudijimus (8,6 tūkst.).

Trūkstamų darbuotojų poreikį darbo rinkoje atspindi padidėjęs besikreipiančių darbdavių skaičius dėl galimybės įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Spalį Užimtumo tarnyba darbdaviams išdavė 64,6 proc. daugiau leidimų dirbti užsieniečiams –  per 6,7 tūkst. (rugsėjį buvo 4,1 tūkst.). Šis augimas sietinas su pasibaigusia numatyta kvota paslaugų sektoriuje, kai rugpjūčio pabaigoje  darbdaviai suskubo teikti prašymus Užimtumo tarnybai. Šiemet daugiausiai leidimų dirbti Lietuvoje ir sprendimų dėl darbo atitikties išduota užsieniečiams: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (41 proc.), virėjams (10 proc.) ir maisto pusgaminių ruošėjams (3 proc.).

Darbdavių pateikti pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius rodo, kad lapkričio 1 d. pagal darbo sutartis šalyje dirbo 123,9 tūkst. užsieniečių, iš jų – 10,1 tūkst. yra  ES piliečiai.

 

 Užimtumo tarnybos info. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: