Dėl ekonominių ir karinių konfliktų, persekiojimų, žmogaus teisių pažeidimų bei smurto savo gimtuosius namus yra priversti palikti ir vykti ieškoti saugios vietos gyvenimui svetur tūkstančiai piliečių iš skirtingų pasaulio valstybių. Irakietis Abdulsattar Lietuvoje gyvena jau beveik dvejus metus. Vyras šiuo metu sėkmingai kuriasi mūsų šalyje: išmoko lietuvių kalbą, dirba mėgstamą darbą, turi artimų draugų ratą, su kuriais leidžia laisvalaikį.
Sėkmingos integracijos link
2021 metų rugsėjo mėnesio viduryje Abdulsattar kartu su mama buvo perkelti laikinai gyventi į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. Tuo metu čia masiškai didėjo migrantų skaičius, buvo priiminėjami nauji darbuotojai, sparčiai plėtėsi teritorija, buvo įrenginėjama papildoma stovykla su mobiliaisiais gyvenamaisiais nameliais užsieniečiams.
„Kai mus atvežė į Ruklą, supratau, kad mes ne vieni tokie – daugelis tautiečių buvo pasimetę, išsiblaškę, dar ne iki galo suprato, kas vyksta. Tačiau kelių savaičių bėgyje viskas ėmė rimti, mes apsipratome, laikui bėgant situacija nusistovėjo ir atsirado šiokia tokia rutina“, - prisimena Abdulsattar savo pirmuosius įspūdžius Lietuvoje.
Rukloje irakietis Abdulsattar su kitais jaunuoliais pradėjo lankyti bendrojo lavinimo įstaigą, mokytis lietuvių kalbos, bendrauti su vietiniais gyventojais. Centro darbuotojai supažindino su mūsų šalies kultūra bei papročiais, kad atvykusiesiems būtų lengviau integruotis: „Naujos kalbos mokymąsi itin palengvina bendravimas su lietuviais ne tik formalioje, bet ir neformalioje aplinkoje. Daug mokiausi ir savarankiškai, todėl po pusės metų jau laisvai susikalbėjau su Centro darbuotojais, vietiniais bendraamžiais ir netgi, gyvendamas Ruklos stovykloje, vertėjaudavau ir padėdavau savo gimtosios šalies piliečiams susikalbėti su lietuviais“, - patirtimi dalinasi užsienietis.
Mėgstama veikla ir ateities planai
Slenkant mėnesiams gyvenimas Rukloje virė pilnu tempu: vieni lankė mokymosi įstaigas, kiti – įvairius kursus, edukacijas, buvo organizuojami renginiai bei išvykos. Kiekvienas gyventojas savaip prisitaikė prie naujos kasdienybės.
Nors irakiečiui Abdulsattar veiklos netrūko, tačiau vaikinas niekaip negalėjo pamiršti savo pomėgio: gimtinėje jis gerai buvo išmokęs kirpėjo amato, todėl jam ir stovykloje kilo mintis teikti šias paslaugas: „Mano tėvas visą savo gyvenimą dirba kirpėju, todėl ir aš jau nuo 10 metų savo šalyje teikiau šias paslaugas draugams, kaimynams bei pažįstamiems. Gyvenant Centro stovykloje kilo mintis atnaujinti savo įgūdžius. Man buvo suteiktos patalpos, tinkama darbo įranga – taip ir pradėjau kirpti Centro gyventojus. Iš pradžių norinčiųjų buvo nedaug, bet ilgainiui susidarydavo eilės, tekdavo iš anksto rezervuoti laiką."
Neilgai trukus vaikinas sužinojo apie galimybę dirbti Kauno mieste įsikūrusioje kirpykloje, kurioje kirpėjais dirbo ne vienas migrantas.
„Susisiekiau, susiderinau visas sąlygas. Už pagalbą esu nuoširdžiai dėkingas savo socialinei darbuotojai Simonai bei stovyklos vedėjui Irmantui, kurių dėka turėjau ir iki šiol turiu galimybę dirbti ir užsidirbti savarankiškai“, - atvirauja irakietis.
Kirpykla, kurioje šiuo metu dirba Abdulsattar, įsikūrusi Kauno miesto centre, pačioje Laisvės alėjoje, kurioje dienos metu vyksta ypač intensyvus judėjimas.
„Šioje kirpykloje dirbame keturiese, darbo netrūksta. Gal kažkam ir pasirodys keista, bet dauguma mūsų klientų yra lietuviai, ateinantys ne tik apsikirpti, bet ir pasigražinti barzdas bei žandenas“, - teigia pasakotojas.
Nors vaikinui šis darbas yra tarsi pašaukimas, tačiau Abdulsattar svajonė yra baigti aukštąją mokymo įstaigą ir ateityje dirbti veterinarijos gydytoju: „Kai gyvenau Irake, savo gimtajame mieste, kartu su tėvais augindavome daug šunų – nuolatinė jų priežiūra bei rūpestis buvo neatskiriama mano gyvenimo dalimi. Todėl dabar vis pasvarstau, jei tik pasitaikytų galimybė, būtinai ja pasinaudočiau ir tapčiau veterinarijos gydytoju“, – atvirauja vaikinas.
Abdulsattar labai džiaugiasi, kad jam pavyko sėkmingai įsikurti Lietuvoje, ir jis turi galimybę dirbti savo mėgstamą darbą.
„Lietuva – rami šalis. Čia gyventi gera ir saugu, nereikia dairytis per petį. Tikrai nėra sudėtinga susirasti darbą, svarbiausia – noras ir motyvacija. Man patinka čia esantys žmonės, su jais lengva bendrauti, rasti kompromisus. Dažnai su savo klientais padiskutuojame įvairiomis temomis, kartu pasijuokiame – čia žmonės draugiškesni ir atsipalaidavę“, - neslepia susižavėjimo pašnekovas.
Paklaustas, ar Lietuvoje planuoja su mama likti visam laikui, vaikinas nedvejodamas atsako: „Taip, šiuo metu esame patenkinti gyvenimo sąlygomis. Tiesa, mano mama vis dar sunkiai supranta lietuvių kalbą, todėl negali susirasti darbo. Tačiau kai savo gimtojoje šalyje nesijauti saugus, esi persekiojamas ir kyla pavojus tavo gyvybei, gyvenimą pradedi vertinti iš naujo. Tai, kad esame saugūs ir galime ramiai vaikščioti miesto gatvėmis – nuostabus jausmas. Lietuva – puiki šalis saugiam prieglobsčiui ir savirealizacijai“.
Užsieniečiai kuria pridėtinę ekonominę ir kultūrinę vertę
„Sėkmingai pabėgėlių integracijai įtakos turi ne tik užsieniečių dedamos pastangos įsitvirtinti, bet ir įsiklausanti, girdinti bei tolerantiška visuomenė. Atvira, gebanti priimti visuomenė yra vienas iš sėkmingų pabėgėlių integracijos faktorių Lietuvoje. Pabėgėliai stengiasi, ieško pagalbos, ateina klausia, ieško darbų, didžioji dalis pabėgėlių renkasi gyvenimą Vilniuje. Tikrai džiugu, kad dauguma užsieniečių dirba. Nedirba tik mamos, auginančios mažamečius vaikus. Pabėgėlių tarpe yra gydytojų, slaugytojų, verslininkų, statybininkų, kirpėjų, vairuotojų ir kitas profesines kryptis pasirinkusių pabėgėlių. Lietuva yra priimanti šalis ir nuo mūsų visuomenės, mūsų požiūrio, išklausymo, padrąsinimo priklauso pabėgėlių integracijos sėkmė Lietuvos visuomenėje. Kitataučiai, pabėgėliai gali sukurti pridėtinę vertę ekonomine prasme ir praturtinti mūsų visuomenę kultūrine prasme, galime atrasti daug naujų gražių dalykų,“ - teigė Pabėgėlių priėmimo centro direktorė B. Bernotienė.
Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Naujininkuose ir Girionyse parama teikiama 350 užsieniečių, iš kurių net 224 Ukrainos piliečiai, 32 asmenys yra gavę pabėgėlio statusą, 72 prieglobsčio prašytojai, perkeliamieji asmenys (lietuvių kilmės) - 17, neteisėti migrantai - 4.
75 proc. visų gyventojų sudaro moterys ir vaikai. Dauguma asmenų yra atvykę iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Tadžikistano, Irako, Kongo ir kitų valstybių.
2023 m. paramą integracijai gavo 699 užsieniečiai savivaldybėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Šiauliuose, Visagine, Zarasuose ir kituose miestuose, paramą perkeliamiesiems asmenims gavo 199 asmenys, perkelti iš Ukrainos ir Venesuelos.
Pabėgėlių priėmimo centro inf. ir nuotr.