Daugumai (59 proc.) vartotojų yra svarbu, ar jie perka prekę iš įmonės, kuri prisideda prie aplinką tausojančio vartojimo skatinimo, rodo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atlikta gyventojų nuomonių apklausa. Deja, praktika rodo, kad kartais verslas gali būti linkęs manipuliuoti vartotojų pasitikėjimu pasitelkdamas žaliojo smegenų plovimo metodus.

Žaliasis smegenų plovimas – klaidinantys teiginiai apie produkto „žalumą“, draugiškumą aplinkai. Teisės aktai ne tik draudžia vartotojų klaidinimą šioje srityje, bet ir numato, jog „žalieji“ teiginiai privalo būti aiškūs, konkretūs, atskleisti tam tikrą realią naudą aplinkai.  

Vartotojai, prieš įsigydami prekę, turėtų įvertinti ir teiginius, kuriais apibūdinamas produktas, nepasikliauti naudojamomis tik neutraliomis ar žalsvomis spalvomis, paskaityti apie bendrovę, patikrinti naudojamus sertifikato ženkliukus.  

Verslininkai turi žinoti, jog: 

• reklamoje naudojami teiginiai privalo būti pagrįsti įrodymais, sertifikatais; 
• bendro pobūdžio ekologiškumo / tvarumo teiginio naudojimas draudžiamas, jeigu pardavėjas / reklamos skleidėjas jo įrodyti negali;  
• vaizdiniai teiginiai ir etiketės turi būti aiškūs vartotojams – simbolių, paveikslėlių, piktogramų, etikečių ir spalvų naudojimas negali būti klaidinantis arba sudaryti klaidingą įspūdį dėl tvarumo. 

Dar 2020 m. VVTAT atliko „žaliųjų“ teiginių stebėseną (monitoringą), kurios metu patikrino 15 atsitiktine tvarka atrinktų elektroninių parduotuvių tinklalapių. Buvo vertinama, ar reklamoje naudojami teiginiai skleidžiami nepažeidžiant Reklamos įstatymo nuostatų. 

Atrinktuose tinklalapiuose įvertinus beveik 100 pateiktų „žaliųjų“ teiginių, tokių kaip „ekologiškas“, „natūralus“, „pagamintas iš perdirbtų medžiagų“, „tausojantis aplinką“, „organiškas“ ir pan., nustatyta, kad verslininkai ne visada turėjo įrodymus, pagrindžiančius „žaliųjų“ teiginių teisingumą. Pavyzdžiui: 

• Baldais prekiaujanti bendrovė reklamoje naudojo teiginį „mūsų ekologiški <...> gaminiai“, tačiau nepateikė jokių šio teiginio teisingumą pagrindžiančių įrodymų. 
• Šiltnamiais prekiaujanti bendrovė nurodė, kad jos gaminiai yra „aplinką tausojantys“, tačiau neturėjo jokių šį teiginį galinčių pagrįsti įrodymų. 
• Dažais ir klijais prekiaujanti bendrovė teigė, kad jos siūlomi įsigyti gaminiai yra „tinkami naudoti vaikiškiems žaislams“, „neturi cheminių priedų ir lakiųjų organinių junginių“, „Latvijos astmos ir alergijos asociacija rekomenduoja“, „iš natūralaus linų sėmenų aliejaus Baltijos šalyse“, „natūralūs pigmentai“, tačiau, paprašius pateikti reklamą pagrindžiančius įrodymus, to padaryti negalėjo. 
• Klinkerinėmis plytelėmis prekiaujanti statybų bendrovė reklamavo, kad jos prekės yra „nekenksmingos aplinkai“, „nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ar aplinkaiׅ“, „Natūralaus skaldyto akmens ekologiškas paviršius“. Vis dėlto, įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, bendrovė neturėjo. 
• Rūbais (daugiausia vaikams) prekiaujanti bendrovė reklamavo, kad „Ekologiški batai iš Bali salos“; „Pagaminti iš perdirbtų padangų, kanapių pluošto ir medvilnės“, tačiau taip pat neturėjo reklamos teisingumą pagrindžiančių įrodymų. Kaip pagrindimą tokiam teiginiui bendrovė pateikė batų dėžės nuotrauką, kurioje tik atsispindi gamintojo nuomonė, bet net nėra nurodyta, kad dėžėje esantys batai yra ekologiški.  

VVTAT vertinimu, vien tai, kad produkto gamyboje naudojamos perdirbamos ar ekologiškos medžiagos, neįrodo, jog galutinis produktas yra ekologiškas ir sertifikuotas. 

Atlikta stebėsena buvo prevencinio pobūdžio. Ja siekta informuoti reklamos skleidėjus apie teisinį reglamentavimą ir suteikti išsamesnę informaciją vartotojams. VVTAT, atsižvelgdama į gaunamus vartotojų nusiskundimus bei kitas aplinkybes, dėl kurių atsiradimo galimas teisės aktų pažeidimų rizikos padidėjimas atitinkamoje veiklos srityje, reklamos stebėseną atlieka kasmet. 

Siekdama, kad reglamentavimas “žaliųjų” teiginių ir kovos su žaliuoju smegenų plovimu srityje būtų aiškesnis, Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymą, kuris šiuo metu svarstomas įvairiose darbo grupėse.  

Daugiau informacijos: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52023PC0166 

Minėti pakeitimai Lietuvoje bus perkelti į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą ir Civilinį kodeksą. VVTAT, reaguodama į būsimą griežtesnį reguliavimą „žaliųjų“ teiginių srityje, planuoja parengti atmintinę / gaires verslo subjektams dėl tokių teiginių naudojimo reklamoje.   

Šią savaitę kviečiame sekti kampaniją „Žiedinis ant bangos“ VVTAT socialinių tinklų paskyrose.