Rugsėjo 25 d. 11.00 Jonavos kultūros centro didžiojoje salėje Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis Puikis“, Regina Katinaitė-Lumpickienė „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kaukių vaidinimas vaikams, rež. Janina Baldauskienė. Bilieto kaina 1,45 €.

14.00  Azerbaidžano nacionalinis dramos teatras iš Tbilisio (Gruzija), Antonas Čechovas „Meška“, rež. Turgay Velizade. Bilieto kaina 1,45 €.

16.00 Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatras, „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“, rež. Laimutė Pocevičienė. Vaidina Nijolė Narmontaitė ir Andrius Kulikauskas.

19.00 Jonavos rajono savivaldybės teatras Edvardas Olbis „Trys aukštos moterys“, rež. Jonas Andriulevičius. Bilieto kaina 1,45 €.

19.00 Kulvos kultūros centre Pasvalio kultūros centro Gintaro Kutkausko teatras, Seirijų Juozas „Cingu Lingu“, rež. Gintaras Kutkauskas.

Antonas Pavlovičius  Čechovas „Meška“, režisierius  Turgay Velizade

Ankstyvojo A. P. Čechovo kūrybos laikotarpio vienaveiksmė humoreska „Meška“ kalba apie labai skirtingus, tačiau visiems svarbius dalykus: prarastą ir naujai sutiktą meilę, aktualią šiais krizės laikais ,,skolų išmušinėtojo“ profesiją, apie gyvenimą, kuriame gausu netikėtų ir komiškų peripetijų. Pjesės veiksmas vystosi aplink našlę Jeleną Ivanovną Popovą, nuoširdžiai gedinčią savo mirusio vyro. Tačiau vieną dieną našlės sielvartą nutraukia į namus įžengęs kreditorius Smirnovas. Supratęs, kad iš velionio skolos nebeatsiims, Smirnovas ima aiškintis reikalus su našle Popova. Iš pokalbio šioji supranta, koks nesąžiningas ir nepagarbus su ja buvo jos miręs vyras. Smirnovas su Popova pykstasi. Skolų išieškojimo ir tiesos suvokimo procesas priveda iki aitraus konflikto, kai vienas į kitą yra nutaikomi ginklai. Tačiau šioje humoreskoje iššaunamos ne kulkos, o staiga užgimusios meilės strėlės...

Šia nuotaikinga pjese siekiama šmaikščiai atskleisti mums visiems puikiai žinomą tiesą, kad nuo meilės iki neapykantos – tik vienas žingsnis.

 

„Muotinuoms, babūniems, ciuociems  ir mergelkuoms“, režsierė Laimutė Pocevičienė

Spalvingame Telšių Žemaitės dramos teatro žemaitiškame spektaklyje „Muotinuoms, babūniems, ciuociems  ir mergelkuoms“, skirtame teatro bei tarmių metams, atgyja tai, kas užmiršta, bet labai artima...  Literatūrai ir muzikai padedant atveriami gimtosios – žemaitiškos - tarmės langai, kad pasigirstų  ryškūs, kupini šilumos ir meilės balsai: mūsų brangiųjų motinų, tėvų, senelių, prosenelių, tetų ir dėdžių, iškeliavusių Anapilin, bet išlikusių žodyje, dainoje, šokyje. Primenami sunkiausi ir tragiškiausi tautos išgyvenimo epizodai tremtyje bei sovietmečiu, juos pakeičia šviesūs išlikimo, gyvenimo džiaugsmo, grožio, meilės siekimo momentai. Šio spektaklio medžiaga - moters likimas, moters gyvenimas, kaip kaleidoskopas grąžinantis į pačią vaikystę, pereinantis per visus gyvenimo etapus. Ji apie mūsų praeitį, dabartį ir  gal net apie ateitį. Spektaklyje skamba liaudies dainos, Andriaus Kulikausko muzika, tautosakos perliukai, Viktorijos Daujotytės, Irenos Daubarienės, Romualdo Granausko, Algimanto Mikutos, Rūtos Šepetys, Juditos Vaičiūnaitės tekstai, istorinių dokumentų fragmentai. Juos profesionalia aktorine kalba, muzika, atlikimo meistriškumu į spektaklio drobę suaudžia sumanytojai ir atlikėjai: kino ir teatro aktorė Nijolė Narmontaitė, muzikantas, kompozitorius ir  dainininkas Andrius Kulikauskas, Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ aktoriai ir spektaklio režisierė Laimutė Pocevičienė, scenografė Giedrė Žeimytė, koncertmeisterė Valdereza Laurinavičienė, choreografė Ina Levickienė.

E. Olbi „Trys aukštos moterys“, režisierius Jonas Andriulevičius, dailininkė Edita Januškevičienė, kompozitorius Titas Petrikis

Dviejų veiksmų spektaklis - apie vieno ilgo gyvenimo skausmingą tikroviškumą, visiems artimą ir pažįstamą. Tai vienos ilgai ir nelaimingai gyvenusios moters išpažintis. Svarbiausia ir sunkiausia jos  gyvenime - išlikti savimi, supratus, kad gyvenimo prasmės - kaip ir laimės – nėra... Tik pagaliau palikusi už savęs savo praeitį ji tapo laisva ir suprato, kad jos jėga - jos išorinėje silpnybėje. Ribos tarp „aš“ ir „mes“ išsitrina.

Spektaklyje atsiskleidžia trijų moterų paveikslai, trys kartos, trys likimai. Kiekviena jų turi savo tiesą, savas priežastis dėl nerimo, nuoskaudų ir atleidimo. 92 metų aristokratiškos moters paskutinė gyvenimo diena: ji laukia mirties, kūnas bejėgis, negali apsitarnauti, reikia slaugytojos... Sena moteris negali prisiminti dienų, bet prisimena gyvenimo smulkmenas ir nesėkmes, jos kandus protas dirba su žiauriu tikslumu. Ji pasakoja apie savo gyvenimo patirtį kitoms dviem pjesės veikėjoms, iškankina savo prižiūrėtoją, advokato padėjėją. Senatvė – tai didelis išbandymas ir pačiai, ir ją supantiems. Požiūris į seną žmogų - lakmuso popierėlis, akimirksniu ir negailestingai išsiryškinantis ir išryškinantis tavo tikrąjį veidą. Kitoms moterims sunku suprasti, kad senutei svarbi kiekviena diena, kad ji džiaugiasi tuo. kad gali girdėti ir matyti... Vėliau visas tris moteris įkūnija viena: jaunystėje, brandoje ir senatvėje. Matome tarsi tris likimus skirtingais gyvenimo periodais, tarsi išpažintį trimis skirtingais amžiais. Lyg žvilgsnis iš šalies – jaučiasi mirusi, bet tuo pačiu ir toliau gyvena, ir darosi įdomu, kas gi numirė: ji pati ar ta, apie kurią galvojo... Kiekvienu gyvenimo periodu lydi savos ir labai svarbios problemos: ar galima pakeisti savo likimą, kai tau 26-eri? Ar reikia gėdytis savo praeities, kai tau 52-eji? Ką reiškia vienatvėje numirti, kai tau 92-eji? Tik sugebėjusi atleisti sūnui suvokia, kad pabaigos artėjimas - tai pats jos laimingiausias gyvenimo momentas. Ramu. kai sustojama. Kai galima sustoti. Kai jau viskas padaryta.

Seirijų Juozas „Cingu Lingu“, režisierius Gintaras Kutkauskas, dailininkas Vytautas Stravinskas, kostiumų dailininkė Vilma Ulskienė

Tai kunigo, dramaturgo, kultūros veikėjo Juozo Židanavičiaus, pasirašinėjusio Seirijų Juozo slapyvardžiu, nuotaikinga  komedija „Cingu Lingu“. 1929 metais „išguldytas“ ir šiandien vis dar pamokantis vaizdelis iš pijokų gyvenimo garantuoja puikią nuotaiką ir daug gardaus juoko! Spektaklis pastatytas pagal geriausias klėties teatro tradicijas.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: