Nuo seno pastebėta, kad susirgimų skrandžio opalige padaugėja pavasarį. Manoma, kad tai gali lemti ir šaltojo metų laiko gyvenimo būdas, kai dažniau persivalgoma, valgomas riebesnis, aštresnis maistas, sumažėja fizinis aktyvumas ir susilpnėja imuninė sistema. Be to, žiemą dažniau vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie irgi yra vienas iš ligos rizikos veiksnių.

Žiemą pradėjusi dažnėti opaligė piką pasiekia atėjus pavasariui. Kaip atpažinti šią ligą ir jos išvengti, pasakoja klinikos „Biofirst“ gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė.

Kaip atpažinti skrandžio opaligę

„Vienas dažniausių simptomų — viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris dažniausiai būna graužiantis, maudžiantis. Skausmas sustiprėja praėjus 1-3 valandoms po valgio ir sumažėja iškart po valgio ar pavartojus skrandžio rūgštį slopinančių vaistų. Skausmą neretai gali lydėti pykinimas, vėmimas, apetito stoka“, — kalba gydytoja D. Kasperavičiūtė.

Į gydytoją ji pataria kreiptis  jei vargina šie simptomai, ypač jei jie sistemingai kartojasi, o išgėrus vaistų nuo rūgštingumo palengvėja tik trumpam.

Kuo skubiau reiktų kreiptis konsultacijos, jei atsiranda opaligės komplikacijoms būdingų simptomų — tuštinimasis juodomis skystomis išmatomis, vėmimas „kavos tirščių“ pavidalo turiniu ar krauju, intensyvus pilvo skausmas, nepraeinantis nuo skrandžio rūgštį slopinančių vaistų bei analgetikų.

Rizikos veiksnių — ne vienas

Dažnai sakoma, kad visos ligos nuo nervų. Ar šis pasakymas tinka ir kalbant apie skrandžio opaligę?

„Emocinis stresas yra vienas šios ligos rizikos veiksnių. Jis savarankiškai opaligės sukelti negali, tačiau turi įtakos opaligės atsiradimui, — pažymi gydytoja. — Patiriant stresą, simpatinė nervų sistema tampa aktyvesnė ir padidina išsiskiriančio adrenalino ir noradrenalino kiekį, sukelia kraujagyslių susitraukimą, pablogina gleivinės aprūpinimą deguonimi ir taip paskatina gleivinės pakitimus.“

Kita dažna opaligės priežastis — nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jų vartojimas gali maskuoti opaligės sukeliamą skausmą, todėl dažnu atveju pacientams jau nustatomos plačios, gilios opos, ir jos diagnozuojamos jau atsiradus komplikacijoms.

Vienas iš pagrindinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės rizikos veiksnių yra bakterija Helicobacter Pylori. Ši bakterija nustatoma daugiau nei pusei visų pasaulio gyventojų ir yra paplitusi tarp įvairių rasių, lyčių ir amžiaus grupių.

„Dažnai ši bakterija nesukelia jokių klinikinių simptomų, tačiau, sumažėjus barjerinei gleivinės funkcijai, padidėjus skrandžio rūgštingumui, susidaro palankios sąlygos jai daugintis ir sukelti uždegiminius gleivinės pakitimus, kurie, jei negydomi, gali būti susiję su skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, didinti riziką susirgti skrandžio vėžiu. Nors dauguma Helicobacter Pylori infekuotų žmonių nepatiria jokių simptomų, kartais infekcija gali sukelti trumpesnius ar ilgalaikius virškinimo sistemos sutrikimus — pilvo pūtimą, nevirškinimo jausmą, diskomfortą epigastriume, o sunkesniais atvejais ir pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, apetito stoką“, — sako D. Kasperavičiūtė.

Helicobacter Pylori gali būti diagnozuojama keliais metodais. Gydymas dėl šios bakterijos skiriamas beveik visais atvejais, kai pacientas turi virškinimo sutrikimų ir jam nustatoma infekcija. Taip pat Helicobacter Pylori gydymas rekomenduojamas tais atvejais, jei pirmos eilės giminaičiai sirgo skrandžio vėžiu.

Helicobacter Pylori rizika didėja rūkantiems

„Rūkymas yra svarbus rizikos faktorius ne tik opaligei, bet ir kai kurioms kitoms virškinamojo trakto ligoms atsirasti. Įrodyta, kad rūkymas lėtina gleivinės gijimo procesus, kadangi slopina ląstelių regeneraciją, pablogina gleivinės kraujotaką, sutrikdo normalią imuninės sistemos funkciją. Be to, žinoma, kad dėl pablogėjusios gleivinės barjerinės funkcijos rūkaliams didėja Helicobacter Pylori infekcijos rizika“, — pažymi D. Kasperavičiūtė. Alternatyvūs bedūmiai gaminiai, įskaitant ir kaitinamojo tabako įtaisus, kai kuriose šalyse laikomi saugesne alternatyva ir viena iš priemonių, padedančių mesti rūkyti, vis dėlto gydytoja pataria, norint palaikyti gerą savijautą ir sveiką virškinimo trakto gleivinę, visiškai atsisakyti tabako rūkymo.

Rekomenduoja valgant neužsiimti kita veikla

„Siekiant turėti sveiką virškinamąjį raktą, būtinas adekvatus darbo ir poilsio režimas. Svarbu nevalgyti pusgaminių, perdirbto, perkepto maisto, nepersivalgyti, nepiktnaudžiauti saldintais, angliarūgštės prisotintais gėrimais, gerti pakankamai vandens, atsisakyti aštrių, riebių patiekalų. Taip pat svarbu valgyti reguliariai, nepraleisti valgymų, stengtis riboti greitai pasisavinamus angliavandenius“, — kalba gydytoja.

Gydytoja D. Kasperavičiūtė pataria valgyti neskubant, maistą gerai sukramtyti, valgant neužsiimti kita veikla — nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti kompiuteryje ar telefone, o susitelkti į valgymą, pajusti skonį.

 

Taip pat skaitykite: