Specialistų deficitas šalyje vis dar didelis, nors jau skelbiamos nuosaikesnės ekonominės prognozės dėl infliacijos ir geopolitinės situacijos įtakos darbo rinkai. Darbuotojų trūksta daugelyje ūkio veiklos sričių – šalies darbdaviai Užimtumo tarnybos darbo skelbimų platformoje pirmąjį pusmetį įregistravo 156,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Kas mėnesį –  daugiau nei po 26 tūkst. darbo pasiūlymų.

Laisvų darbo vietų pirmąjį pusmetį įregistruota daugiau nei per tą patį laikotarpį Užimtumo tarnyboje kreipėsi darbo neturinčių asmenų. Penktą ketvirtį iš eilės (nuo 2021 m. antrojo ketvirčio)  darbo pasiūlymų skaičius viršijo per tris mėnesius įregistruojamų asmenų.

Darbo rinkoje labiausiai trūko autobusų ir troleibusų vairuotojų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, kitur nepriskirtų statybininkų montuotojų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų, dirbinių iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų gaminančių amatininkų, betonuotojų ir betono apdailininkų. Šių profesijų  atstovams skirtų laisvų darbo vietų įregistruota bent penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį Užimtumo tarnyboje užsiregistravo atitinkamo darbo ieškančių asmenų.

„Kvalifikaciniai darbo jėgos netolygumai stebimi ne vienerius metus. Teritorinį neatitikimą iš dalies kompensuoja aktyvių gyventojų mobilumas šalies viduje ir darbdavių pavežėjimo į darbą paslaugos, tačiau profesinė neatitiktis yra gilesnė ir turi daug priežasčių. Džiuginantis pokytis – tris kartus daugiau klientų – daugiau nei 8 tūkstančiai šiemet dalyvauja perkvalifikavimo programose“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pasak vadovės, demografinės problemos, jaunimo profesiniai pasirinkimai daugiausiai turi įtakos gerinant darbo pasiūlos ir paklausos balansą. Nemaža problema – vyresnės kartos darbingo amžiaus žmonės sunkiau keičia darbo pobūdį ir profesiją, dažnai renkasi pasyvesnį gyvenimo būdą ir jų dalis klientų struktūroje vis didėja.

Daugiau nei trečdalis visų laisvų vietų pirmąjį pusmetį registruota Vilniaus apskrityje – 58,1 tūkst. (37,1 proc.) visų laisvų darbo vietų. Kauno apskrityje – 34 tūkst. (21,7 proc.), Klaipėdos – 18,9 tūkst. (12 proc.), Šiaulių – 12,4 tūkst. (7,9 proc.), Panevėžio – 8,4 tūkst. (5,3 proc.). Mažiausiai – Tauragės (3,5 tūkst.) ir Marijampolės (4,6 tūkst.) apskrityse.

Tris kartus daugiau darbo pasiūlymų nei darbo ieškančių asmenų buvo tokiuose profesijų pogrupiuose kaip vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, statybininkai, pastatų ir kitokie elektrikai, grindų ir plytelių klojėjai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, virėjai.

Du kartus daugiau laisvų darbo vietų nei darbo ieškančių – kepėjams ir konditeriams, plytų mūrininkams, siuvėjams, elektromechanikams ir elektromonteriams, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams ir taisytojams, įrankininkams, dailidėms ir staliams, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams, medienos apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams.

Aukštos kvalifikacijos specialistams daugiau laisvų darbo vietų nei tokio darbo ieškančių –  gydytojams, slaugos specialistams, cheminio apdorojimo įrenginių operatoriams, elektros inžinieriams, elektros inžinerijos technikams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, statybos vadovams, statybos inžinieriams, gamybos darbų meistrams ir brigadininkams, psichologams, mechanikos inžinerijos technikams, vaistininkams.

Vilniaus apskrityje labiausiai trūko autobusų ir troleibusų vairuotojų, Kauno – pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatorių, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Alytaus apskrityse – maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, Panevėžio – mechaninių mašinų surinkėjų, Marijampolės apskrityje – medienos apdirbimo operatorių, Telšiuose – elektroninės įrangos mechanikų ir taisytojų, Utenos – baldų apmušėjų.

Šiemet registruojamų laisvų darbo vietų skaičius labiausiai mažėjo transporto ir saugojimo sektoriuje (47,2 proc.), palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.

Mažesnis poreikis buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriams, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojams.

Tačiau šioje grupėje išaugo laisvų darbo vietų skaičius autobusų ir troleibusų vairuotojams, plastikinių gaminių gamybos mašinų  operatoriams, popieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatoriams.

Specialistų ir įstaigų tarnautojų grupėse daugėjo laisvų darbo vietų vaistininkams, taikomųjų programų kūrėjams, gydytojams specialistams, fizioterapijos technikams ir fizioterapeutų padėjėjams, atliekų deginimo ir vandens valdymo įrenginių operatoriams, jaunesniesiems socialiniams darbuotojams, mokytojams, elektros inžinieriams ir kt. Mažesnės įsidarbinimo galimybės pirkimo specialistams, sandėliavimo tarnybos tarnautojams, gamybos ir statybos darbų meistrams ir brigadininkams.

Meno srities specialistų paklausa apskritai yra nedidelė. Užimtumo tarnyboje pirmąjį pusmetį buvo registruotos 77 laisvos darbo vietos, priskiriamos kūrybinių darbuotojų ir atlikėjų grupei. Ieškota restauratorių, aktorių, scenos režisieriaus, garso režisieriaus, koncertų organizatorių, choreografų ir kt. Taip pat 65 darbo pasiūlymai skirti produktų ir drabužių dizaineriams – ieškota baldų, drabužių, pakuočių ir kt. dizainerių.

Šių metų pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos administruojamose priemonėse pradėjo dalyvauti 27,4 tūkst. asmenų, profesiniame mokyme – 8,2 tūkst.

Užimtumo tarnybos inf. ir nuotr. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: