Karantino metu smagu prisiminti gyvai organizuotas veiklas. Vykdant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“, spalio mėnesį Alytaus Putinų, Utenos Antano Smetonos ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijose buvo organizuojami edukaciniai Forumo teatro užsiėmimai smurto artimoje aplinkoje lyties pagrindu tema. Šie užsiėmimai padarė įžangą kūrybinėms sesijoms, per kurias mokiniai ieškojo idėjų kampanijai jų mokykloje.

Tarp mokinių vis dar gajus aukos kaltinimas

Edukacinius užsiėmimus vyresnių klasių moksleiviams vedusi Forumo teatro metodo specialistė ir aktorė Rimanta Vaičekonytė pripažino, kad iš pradžių sudominti mokinius buvo sunku – jie nebuvo nusiteikę rimtam darbui, problemos analizei, atvirai diskusijai.

Sklandžiam darbui iššūkiu tapo ir mokinių nuostatos. R. Vaičekonytė pastebėjo, kad mokiniai ne visada gebėjo paaiškinti, kaip jie supranta lygiaverčius santykius: „Užsiėmimų eigoje išaiškėdavo, kad tokie santykiai jų aplinkoje gana reti ir dažniausiai tėvai, mokytojai ir net draugai yra lyderio, kuriam jie turi paklusti, pozicijoje.“ Jos nuomone, nenuostabu, kad esant tokioms aplinkybėms yra sudėtinga smurtinius santykius atskirti nuo lygiaverčių. Dauguma mokinių į užsiėmimus atėjo turėdami stereotipinį požiūrį į lyčių vaidmenis šeimoje ir vertybių išaiškinimo diskusijoje buvo linkę sutikti su teiginiais, kaltinančiais prievartinę kontrolę patiriančias moteris. Pavyzdžiui, gimnazistai manė, kad moterys mėgsta, kai prieš jas smurtaujama, kad jos yra linkusios sutirštinti spalvas ir bet kada galėtų palikti smurtautojus.

Veikia skaičiai ir susitapatinimo su nukentėjusiuoju reikalaujantys užsiėmimai

R. Vaičekonytės neslėpė, kad audiovizualinė medžiaga ir smurto artimoje aplinkoje statistika buvo svarbi siekiant mokiniams išaiškinti problemos aktualumą. Būtent pristačius šią informaciją įvykdavo lūžis, po kurio mokiniai pradėdavo kritiškiau vertinti visuomenėje vyraujančius stereotipus ir savo pačių išankstines nuostatas apie prievartinę kontrolę, pradėdavo ieškoti kūrybiškų problemos sprendimo būdų. Jiems buvo svarbu būti išgirstiems ir įvertintiems bendraklasių.

Kai buvo išklausyti, mokiniai ir patys atidžiau klausėsi – Forumo teatro metodas jiems suteikė galimybę atsidurti smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių vietoje ir tai padėjo jiems svetimo žmogaus problemą vertinti kaip savo, prisiimti atsakomybę už jos sprendimą. Visos programos metu gimnazistų požiūris nuolat keitėsi ir jie rodė vis daugiau empatijos, geriau suprato bei labiau užjautė kitus. Tačiau aktyviausiai į diskusijas smurto artimoje aplinkoje tema įsitraukė patys jį patyrę mokiniai. „Daugiau gilintis į problemą buvo linkę patys patyrę smurtą artimoje aplinkoje, nejaučiantys gero tėvų tarpusavio kontakto, empatiški ir norintys save išreikšti visuomeninėje veikloje“, – sakė R. Vaičekonytė.

Mokytojų iniciatyvumas būtinas

R. Vaičekonytė pastebėjo, kad mokyklose trūksta lankstaus požiūrio į mokinių ugdymą: „Vis dar atrodo, kad dalyvavimas projektinėse veiklose yra mažiau svarbus, gal net trukdantis mokslams bei būreliams. Ši nuostata neleidžia mokiniams iki galo rimtai dirbti ir gilintis į socialines problemas, jaučiama baimė išsakyti savo nuomonę ar ją apginti.“

Apibendrindama mokyklose vykusius Forumo teatro užsiėmimus, R. Vaičekonytė pabrėžė, kad mokytojų pavyzdys ir jų įsitraukimas į mokyklos bendruomenei organizuojamas veiklas yra itin svarbus geram rezultataui pasiekti. Smurtas lyties pagrindu artimoje aplinkoje yra jautri ir sudėtinga tema, bet, R. Vaičekonytės nuomone, mokytojų lyderystė gali padėti mokiniams greičiau išsilaisvinti iš stereotipų ir pereiti prie šios socialinės problemos sprendimo.

Kūrybines sesijas mokiniams vedusi projekto vadovė Mintautė Jurkutė atkreipė dėmesį, kad mokytojų bei kito mokyklos personalo pasyvumą gali lemti ir tai, jog tema išties nepatogi. Jeigu smurtas artimoje aplinkoje jiems yra pažįstamas asmeniškai, atsiriboti nuo temos gali skatinti ir gynybinė reakcija. Ji pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje aplinkiniams dažnai yra nematomas: „Nors iš išorės gali atrodyti, kad viskas yra gerai, reikia nepamiršti, kad smurtas artimoje aplinkoje neturi „socialinio veido“ ir smurtaujama įvairiose šeimose. Suprantama, kad visada norisi tikėti, kad tavo mokykla nė vienam bendruomenės nariui nėra būdas pabėgti nuo artimųjų smurto, tačiau niekada negali žinoti, kuriam mokiniui šiuo metu reikalinga pagalba.“ M. Jurkutės teigimu, mokyklų vadovai turėtų gebėti atpažinti smurto požymius ir kuo aktyviau kalbėti apie smurto lyties pagrindu artimoje aplinkoje prevenciją, kad mokiniai jaustųsi saugūs, nebijotų kreiptis pagalbos ir, tai padarę, ją gautų.

Daugiau informacijos apie pagalbą kitiems arba asmeniškai patyrus smurtą: www.visureikalas.lt

Taip pat skaitykite: