Prieš kelis mėnesius rajono taryboje nepriimtas sprendimas dėl kelionės išlaidų į darbą kompensavimo nuvylė daugelį kaimiškose vietovėse dirbančių ir iš Jonavos į darbą važinėjančių specialistų – mokytojų, kultūros darbuotojų, bibliotekininkų, gydytojų, socialinių darbuotojų. Savo ruožtu politikai ir savivaldybės specialistai teigia, jog kelionės kompensavimo išlaidų tvarką numatė įstatymas, kuris prieš kelis metus buvo tiesiog pakeistas.

Opozicijai atstovaujantys rajono politikai tvirtina, jog jei šis klausimas nebus sprendžiamas, ateityje specialistų, sutinkančių dirbti kaimuose ir už nedidelį atlygį, teks ieškoti su žiburiu. 

Atlyginimai nedideli, kelionės išlaidos - didelės

Atokioje Jonavos rajono seniūnijoje dirbanti Regina (vardas pakeistas – aut.pastaba) sako, jog „į rankas“ gauna apie 450 eurų atlyginimą.

Tačiau moteriai kiekvieną dieną tenka važinėti į darbą. „Paskaičiavau, kad per mėnesį susidaro apie vienas tūkstantis kilometrų. Važiuoju savo automobiliu. Atvirai tariant, tikslių kelionės išlaidų nesu paskaičiavusi, tačiau vien pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių jos nėra mažos. Mes ir taip gaunam nedidelį darbo užmokestį, juk esame baigę universitetus, o atlygis – „kapeikos““, - sakė moteris.

Panaši situacija ir kitos taip pat kiek toliau nuo Jonavos dirbančios specialistės. Moteris „į rankas“ gauna apie 500 eurų, o kelionė į darbą jai kainuoja apie 45-50 eurų per mėnesį.

„Anksčiau šias išlaidas mums kompensuodavo, tačiau atėjus ekonominiam sunkmečiui – nebe. Žadėjo sugrąžinti, tačiau tas kompensavimas nėra sugrąžintas iki šiol. Nors ne viena partija prieš kiekvienus rinkimus tą žadėjo“, - sakė pašnekovė.

Kulvos seniūnijoje dirbanti bibliotekininkė Odeta į darbą taip pat važiuoja iš Jonavos. Moters atlyginimas už nepilną etatą yra 320 eurų „į rankas“. Kiekvieną dieną moteris į darbą ir atgal nuvažiuoja apie 16 kilometrų, ji dirba keturias dienas per savaitę.

„Autobusų grafikai man netinka, todėl važiuoju savo automobiliu. Kita vertus, kartais būna, kad reikia nuvežti ir dekoracijas, kitus daiktus – jų autobusu nenuveši. Kelionė per mėnesį kainuoja apie 31 eurą. Jei kompensuotų kelionės išlaidas, būtų tikrai gerai“, - kalbėjo Odeta.

Daugelis kaimiškose seniūnijose dirbančių specialistų sako, jog į darbus vyktų ir visuomeniniu transportu, nes tuomet kelionės išlaidos sumažėtų, tačiau labai dažnai jiems pagal darbo laiką tiesiog netinka autobusų tvarkaraščiai.

Jei kompensuoti – tai visiems

Pasak rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Vytauto Žebrausko, klausimas dėl kelionės išlaidų kompensavimo yra aktualus ne tik švietimiečiams.

„Jei kompensuoti, tai tuomet ir kitiems specialistams. Pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams. Nemanau, kad jų darbo užmokestis yra didelis. Jei kompensuosime tik vienai grupei specialistų, tai nebus teisinga. Žinoma, kad šis klausimas specialistams - aktualus“, - sakė V.Žebrauskas.

Pasak vedėjo, kelionės išlaidų kompensavimas būtų paspirtis kaimuose dirbantiems specialistams, tačiau, anot V.Žebrausko, kol kas kompensuoti šių išlaidų nėra iš ko.

Lėšų kelionei skiria ir pati įstaiga

„Taip, ši problema aktuali. Juolab, kad kažkada, prieš krizę, šios išlaidos ir buvo kompensuojamos, o žmonės to nepamiršo. Jie norėtų, kad ši tvarka būtų sugrąžinta, atlyginimai tų žmonių juk nėra dideli“, - sakė Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Asta Sivolovienė.

Kaimiškose seniūnijose, priklausomai nuo teikiamų paslaugų, dirba gydytojai ir slaugytojai, kai kuriose medicinos punktuose dirba tik slaugytojai.

„Dalis specialistų gyvena kaime, tad papildomų kelionės išlaidų jie nepatiria, kiti važinėja iš miesto. Kai kuriems gydytojams mes suteikiama tarnybinį transportą, tačiau aprūpinti visų neturime galimybių.

Šiais metais šią problemą bent iš dalies ir pagal savo galimybes bandysime spręsti patys, skiriant papildomą išmoką gydytojų kelionės išlaidų kompensavimui. Deja, visų darbuotojų, ne tik gydytojų, tai nepalies, neturime tokių galimybių“, - sakė A.Sivolovienė.

Lengvatos panaikintos dėl pasikeitusio įstatymo

Kaip „Jonavos žinioms“ sakė rajono savivaldybės biudžeto skyriaus vedėja Danutė Petronienė, prieš krizę kelionės išlaidų kompensacijos būdavo skiriamos iš savivaldybės biudžeto.

„Tai nebuvo valstybės dotacija. Tačiau skirdama dotacijas iš savo biudžeto savivaldybė vadovavosi Transporto lengvatų įstatymu“, - sakė D.Petronienė.

Pasak specialistės, kelionės išlaidų kompensavimą ir numatė šis įstatymas.

„Tačiau prasidėjus ekonominei krizei, buvo pakeistas ir įstatymas, o šio punkto – nebeliko“, - kalbėjo D.Petronienė. 

Klausimas keliamas ne pirmą kartą

Tarybos posėdžio metu, svarstant pasiūlymą dėl kelionės išlaidų kompensavimo, tokiai idėjai nepritarė dauguma politikų. Pagrindinė priežastis – lėšų trūkumas, taip pat, daugumos politikų nuomone, toks sprendimas nėra socialiai teisingas.

Pasak prieš kelis mėnesius šį klausimą inicijavusio Liberalų frakcijos pirmininko Remigijaus Osausko,

kelionės išlaidų kompensavimo mokytojams, gydytojams ir slaugytojams, soc. darbuotojams, bibliotekininkams, kultūros  centrų darbuotojams  tvarka mūsų rajone galiojo iki 2009 metų liepos mėn. ir dėl tuomet įvykusios šalyje finansinės krizės buvo nuspręsta šią tvarką panaikinti.

„Po tvarkos panaikinimo, kiekvienais metais svarstant biudžetą, buvo vėl prisimenama ši kompensavimo tvarka ir siūloma prie jos sugrįžti. Liberalų sąjūdžio frakcija pastaruosius dvejus metus teikdavo administracijai siūlymą dėl kelionės išlaidų biudžetinių įstaigų darbuotojams kompensavimo. Tad šis klausimas iš tiesų nėra naujas.

Jau šiandien matome problemas, susijusias su specialistų trūkumu kaimo vietovėje. Kaimo mokyklose dirbantys mokytojai antraeilininkai, tai daro ne iš noro papildomai užsidirbti, bet, kad jie neturi pilno pamokų krūvio savo pagrindinėje darbovietėje. Jų gaunamas atlyginimas nedaug viršija kelionei išleidžiamas lėšas“, - sakė R.Osauskas.

Vieno mėnesio užmokestis - kelionei

Pasak pašnekovo, specialistų, dirbančių 0,25 ar puse etato, atokesnėse vietovėse sunku surasti.

„Surinkus duomenis iš rajono įstaigų, paaiškėjo, kad kai kuriose mokyklose (Ruklos, Žeimių, Bukonių, Užusalių, Kulvos, Barupės) didžioji dauguma pedagoginių darbuotojų yra atvykstančių, panaši situacija ir su Kultūros cento filialais.)“, - sakė R.Osauskas.

„Netgi kai kurių sričių specialistų (kultūros, socialinių darbuotojų, bibliotekininkų) gaunamas mėnesinis atlyginimas nedaug viršija minimalų mėnesio atlygį. Kaip pvz. eilinis Kultūros centro meno vadovas gauna apie 390 eurų mėnesinį atlyginimą, o jo metinės kelionės išlaidos siekia apie 400 eurų. Tad iš 12 mėnesių 1 mėnesį uždarbio išleidžia kelionei“, - sakė R.Osauskas.  

Net ir gaudami nedidelį atlyginimą, specialistai atlieka daugybę darbų, kurių jiems nepriklausytų daryti: bibliotekininkai organizuoja popamokinį vaikų užimtumą, kultūros darbuotojai vakarais vyksta į seniūnijoje vykstančius renginius, daug darbo atlieka ir socialiniai darbuotojai - nedarbo metu aplanko „savo“ šeimas, vaikus, esančius globos namuose, kartais - nuperka iš savo atlyginimo jiems ir kalėdines dovanėles.

„Tokių pavyzdžių – daugybė. Šiandien šiai problemai spręsti reikia per metus apie 100 tūkst. eurų. Jei dabar visiškai nieko nedarysime, ateityje reikės ieškoti biudžete gerokai didesnių sumų , tačiau kažin ar sugražinsime specialistus“, - sakė R.Osauskas.

Pasiūlyta tvarka nėra teisinga

Pasak tarybos narės socialdemokratės Birutės Gailienės, liberalų sąjūdžio pasiūlyta kompensavimo tvarka nėra nei socialiai teisinga kitų „biudžetininkų“, pvz., gaisrininkų, važiuojančių dirbti iš miesto į kaimą, atžvilgiu, nei iki galo išbaigta ir korektiška.

„Šia tema esu pasisakiusi ir pasikartosiu. Kai klausimas buvo pristatytas Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete, kuriame tiek aš, tiek R. Osauskas dirbame, drauge su kolegomis siūlėme į klausimą pažvelgti plačiau, išsiaiškinti realų lėšų poreikį, nes pateikti duomenys dėl lėšų buvo akivaizdžiai netikslūs.

Anksčiau, dirbdama savivaldybėje, administravau moksleivių pavėžėjimo reikalus, pati esu  Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu rinkusi ir teikusi duomenis apie rajono mokytojų pavėžėjimo išlaidas, jų dydį, todėl ir sakau, kad liberalų frakcijos teikiami skaičiai apie lėšų poreikį nėra korektiški“, - sakė B.Gailienė.

Pasak pašnekovės, ji pati atkreipė R. Osausko dėmesį, kad kompensavimo tvarka neįtraukia tokių specialistų kaip logopedas ir panašių.

„Nesuprantu, kodėl šiuo ir kitais liberalų frakcijos svarstymams teikiamais klausimais patys liberalų atstovai niekuomet nesileidžia į diskusijas. Susidaro įspūdis, kad tiesiog norima pelnyti populiarumo, o ne realiai išspręsti problemą.

Nepamirškime ir to, jog yra ir tokių pedagogų, kurie gyvena kaime, bet dirbti važiuoja į miestą, nes jų dėstomo dalyko niša kaimo mokykloje jau užpildyta. Jiems liberalų sąjūdžio tvarka kompensuoti išlaidų nesiūlo. Tai taip pat nėra teisinga“, - sakė B.Gailienė.