Dar 2020 m. spalio 20 d. „Jonavos žinios“ rašė apie prieplaukos įrengimą prie Neries upės, netoli senojo miesto tilto. Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. veiklos ataskaitoje taip pat minima prieplauka Neries krantinėje, o 2024 m. rugpjūčio 8 d. Jonavos rajono savivaldybė savo puslapyje (https://jonava.lt/gyventojams/naujienos/29/neries-krantineje-prasides-prieplaukos-irengimo-darbai:11862) paskelbė apie dešiniajame Neries krante netrukus prasidėsiančius naujos poilsio erdvės ir mažųjų laivų prieplaukos įrengimo darbus. Nedidelėje prieplaukoje saugiai galės prisišvartuoti valtys ir baidarės.

Jeigu šiandien jonaviečiui pasiūlyčiau keliauti iš Jonavos į Kauną garlaiviu daugelis šypteltų, gūžteltų pečiais, o gal net nusikvatotų: gal baidare, valtimi, tik ne garlaiviu? Kiek pagalvoję pasiūlytų vykti automobiliu arba autobusu. Retas paminėtų galimybę „bildėti“ traukiniu tiesiai iš Jonavos geležinkelio stoties, nors geležinkelis visai čia pat.  

1611 m. lenkų kalba italo kronikininko Aleksandro Gvanjinio (it. Alessandro Guagnini) išleistoje knygoje „Kronika Sármácyey Europskiey: W KTOREY SIE ZAMYKA krolestwo Polskie ze wszystkiemi Páństwy, Xięstwy, y Prowincyámi swemi. tudźież też Wielke Xięstwo Lithew: Ruskie, Pruskie, Zmudzkie, Inflantskie, Moskiewskie, y część Tátárow“ buvo rašoma apie Viliją ( dab. Nerį), kaip didelę, laivybinę upę, kuria plaukdavo pirklių laivai, vadinami vytinėmis, su prekėmis į Karaliaučių (dab. Kaliningradas, Rusijos federacija) bei Gdanską ( Lenkija).

Nors Vilija yra labiau akmeningesnė nei Nemunas, tačiau ja vyko gyva prekyba iki pat XX a. pradžios. Žiemą užšalusi upė tapdavo puikiu keliu kelionei rogėmis į Kauną, šiltuoju metu laiku ja buvo plukdomi kroviniai, valtys pilnos akmenų bei sieliai. 


Sieliai ties Taurosta 1915 m. (nuotrauka iš puslapio www.miestai.net, Jonava senose nuotraukose - Miestai ir architektūra)

Žvelgdami į senąsias Jonavos nuotraukas matome daugybę sielių ir valčių. Labai gaila, tačiau net ir paskutiniai sieliai kartu su dainuojančiais sielininkais nuplaukė link Kauno dar 1970 metais.

O kaip garlaviai? Ar jie plaukė Nerimi? Jų nuotraukose nematyti, tačiau apie juos rašė 1905 m. balandžio 3 (16) d. Petro Vileišio (1851-1926) leidžiamas pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus Žinios“ (https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004114124-1905-Bal.3). Sekmadienio numeryje, antrojo puslapio apačioje, skyrelyje „Iš Lietuvos“ buvo rašoma:

Kauno garlaivių draugija nusprendė šį metą leisti vieną garlaivį iš Kauno į Jonavą. Kovo 30 ( Balandžio 12) d. atbėgo pirmasis garlaivis „Beruta“ ir sustojęs pakraštyje pernakvojo. Ryto metą, kada rengėsi jau į Kauną, susirinko žydų „karetninkų“ gauja ir pradėjo priverstinai traukti žmones į karetkas. Prasidėjo muštynė, pasirodė policija, bet nieko neįveikė.

Garlaiviai plaukios per visą vasarą. Gerai bus keliaujantiems iš Ukmergės į Kauną“.

Kiek ilgai kursavo garlaivis iš Jonavos į Kauną informacijos nepateikiama, tačiau vis dėlto jie plaukiojo !

Reikia paminėti, kad iš Jonavos į Kauną buvo galima nuvykti ir gariniu kateriu: „1910 m. Vilijos upėje tarp Kauno miesto ir Jonavos miestelio plaukiojo du keleiviniai gariniai kateriai. Jais buvo pervežta 9305 keleiviai“ („Pamiatnaja knizka Kovenskoi gubernii na 1911 god,1910 Kovno, p. 66“).


Nemuno Garlaivių prieplauka Kaune/Nuotrauka iš Raimundo Vitkaus kolekcijos 

Tikėkimės, neužilgo, tausodami gamtos išteklius bei skatindami bendruomeniškumą, galėsime pasiekti Kauną ne tik automobiliu, autobusu, traukiniu, bet ir vandens keliu, plaukdami baidarėmis, valtimis, o gal vandens tramvajumi ar garlaiviu! Dėkoju ,,Jonava fotografijose“ klubo bičiuliams už nuotraukas. 

Doc. Dr. Judita Puišo, Kauno technologijos universitetas

Tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė ar pozicija, kuri nebūtinai sutampa su portalo jonavoszinios.lt redakcijos nuomone. Už išreikštas gyventojų mintis, redakcija neatsako.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: