Pernai Jonavoje registruotas vienas ŽIV atvejis, šiemet metų pradžioje taip pat nustatytas ŽIV. Pavieniais atvejais jonaviečiai serga ir dar viena pavojinga lytiniu keliu plintančia liga – sifiliu, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Jonavos skyrius.
Jonavos rajone 2016 m. registruoti 3 sifilio atvejai. Dar vienas – šias metais. Jis nustatytas darbingo amžiaus moteriai po to, kai ji norėjo dalyvauti kraujo donorystės akcijoje ir neatlygintinai duoti kraujo.
Kaip „Jonavos žinioms“ sakė Nacionalinio kraujo centro donorų organizavimo grupės specialistė Rimantė Vanagienė, prieš duodant kraują medikai atlieka kraujo tyrimus, tačiau sifilio atvejai nustatomi itin retai.
„Jei kyla bet kokių įtarimų dėl galimų ligų, žmogui rekomenduojame kreiptis į medikus. Išgirdę, jog yra įtarimų dėl sifilio, žmonės reaguoja labai skirtingai. Tačiau tokie atvejai – išties pavieniai“, - sakė R. Vanagienė.
Pernai Jonavoje registruotas ir vienas (besimptomiu užkrėstumu) žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atvejis.
Pasak Nacionalinio sveikatos centro Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėjos Jurgitos Arbočienės, besimptomis užkrėstumas reiškia tai, jog virusas buvo rastas profilaktinio patikrinimo metu, ankstyvoje stadijoje ir pats žmogus dar nejaučia jokių ligos simptomų.
„Priklausomai nuo žmogaus, jo imuniteto, ŽIV virusas jokių akivaizdžių simptomų gali „nerodyti“ net iki 20 metų“, - sakė J.Arbočienė.
Dar vienas ŽIV atvejis nustatytas jau šiais metais. Juo užsikrėtė vidutinio amžiaus įkalinimo įstaigoje kalintis jonavietis, kuris vartojo švirkščiamuosius narkotikus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Jonavos skyriaus specialistai informuoja, kad lytiškai plintančiomis infekcijomis sergamumas Jonavos rajone žemas ir užkrečiamųjų ligų struktūroje sudaro vos 0,05 proc. (0,70 atv./10 tūkst. gyventojų).
Lytiškai plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu. Tačiau egzistuoja ir kiti perdavimo būdai. Užsikrėtusi motina infekciją perduoda kūdikiui nėštumo, gimdymo metu ir po jo. Taip pat vartojant narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais ir adatomis, perpilant užkrėsto kraujo arba jo komponentus, keičiantis asmens higienos priemonėmis. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama.
Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.
Lietuvoje lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia daugiau vyrų nei moterų. Dažniausiai tai 20 - 34 metų amžiaus miestų gyventojai.
Medikai primena, kad neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant kreiptis pas gydytoją (dermatovenerologą, šeimos, ginekologą).
Siekiant išvengti lytiškai plintančių infekcijų komplikacijų, rekomenduojama kreiptis į medikus kuo anksčiau. Svarbu atsiminti, kad pradėtą gydymo kursą nuo lytiškai plintančios ligos visada reikia pabaigti, nors ligos simptomai gali išnykti anksčiau. Susirgus ar gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo visada rekomenduojama pakartotinai atvykti pasitikrinti pas gydytoją.
Siekiant išvengti segamumo lytiškai plintančiomis ligomis, esminės prevencijos priemonės: susilaikymas nuo lytinių santykių; monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu; taisyklingas (pastovus ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas; atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas; rizikingos elgsenos mažinimo intervencijos, informavimas, švietimas ir komunikacija; lytiškai plintančių infekcijų gydymas bei skiepai nuo virusinio hepatito B, A ir ŽPV.
pixabay.com nuotr.
